Prieš savaitę Avinjono miesto šiuolaikinio meno muziejuje keli jaunuoliai plaktuku suniokojo du garsaus JAV fotografo Andreso Serrano darbus.
Vienas jų pavadintas „Immersion (Piss Christ)” ir vaizduoja šlapimo stiklinėje panardintą Nukryžiuotąjį. Nors to nežinančiam žmogui raudonų ir geltonų tonų Nukryžiuotojo fotografijoje išniekinimą turbūt nebūtų lengva net įžiūrėti.
Be to, vandalai taip pat apgadino ir tikrai niekuo neprovokuojančią fotografiją. Joje vaizduojama Paryžiaus Šv.Klotildos bažnyčioje medituojanti vienuolė.
Audra – po ilgos ramybės
Nors pirmasis dar 1987 m. sukurtas amerikiečio darbas Prancūzijoje eksponuojamas jau trečią sykį, lig šiol jis nebuvo sukėlęs jokios priešiškos katalikų reakcijos. Ankstesnės parodos Lilyje ir Avinjone praėjo be menkiausio incidento.
Šįkart, po parodos „Aš tikiu stebuklais” atidarymo praėjusį gruodį, viskas taip pat buvo ramu.
Tris mėnesius – kol balandžio pradžioje kryžiaus žygį prieš amerikiečio kūrybą pradėjo radikalių katalikų organizacija „L’Institut Civitas”.
Ši konservatyvi intelektualus ir net armijos vadus vienijanti asociacija internetu išplatino peticiją ir pareikalavo, kad Kristų niekinanti fotografija prieš Velykas būtų nukabinta.
Dokumentą esą jau pasirašė 35 tūkst. asmenų.
Dar po kelių dienų prie protesto prisidėjo ir Vokliūzo departamento, kuriam priklauso Avinjonas, arkivyskupas Jeanas Pierre’as Cattenozas.
Jis taip pat pareikalavo, kad ta „šiukšlina” ir „akiplėšiška” nuotrauka išnyktų iš parodos.
Balandžio 16 dieną prie muziejaus, eksponuojančio meno kūrinių prekeivio Yvono Lambert’o fondo kolekcijas, susirinko 800 katalikų ir ksenofobinės dešiniosios partijos „Nacionalinis frontas” atstovų. Vėl buvo reikalaujama to paties.
Dar po dienos keturi plaktukais apsiginklavę, tris muziejaus sargus „neutralizavę” jaunuoliai juodais akiniais apgadino minėtus kūrinius.
O per Prancūziją nusirito tikra emocingų ginčų lavina.
Juolab kad Y.Lambert’o fondo atstovus paštu pasiekė net grasinimai juos nužudyti. O jaunuoliai, nors iš muziejaus ir paspruko netrukdomi, vandalizmo akto liudytojų teigimu, buvo pastebėti ir minėtoje demonstracijoje.
Prancūzijoje išpuolio nelaukė
Šią savaitę paroda vėl atvėrė duris. Kabėti palikti ir abu apgadinti kūriniai.
Tačiau jų kūrėjas atrodo priblokštas.
„Šito nesitikėjau. Ypač Prancūzijoje, kur sulaukiu didelio palaikymo”, – išskirtiniame interviu dienraščiui „Liberation” prisipažino darbų autorius.
Tiesa, vandalus skandalingasis „Piss Christ” ir A.Serrano kūryba apskritai pritraukė ne pirmą kartą.
Vienas fotografijos egzempliorių 1997 metais buvo sugadintas Australijos mieste Melburne, o 2007 metais neonaciai Švedijoje nuniokojo visą šio menininko parodą.
Ironiška tai, kad pasaulinio pripažinimo sulaukęs šešiasdešimtmetis A.Serrano save laiko krikščioniu, jam artimos krikščioniškosios vertybės. Menininkas neigia bet kokį priešiškumą religijai ir savo kūrinių nelaiko įžeidžiamais.
Skirtinga politikų reakcija
Prancūzijos politikai į amerikiečio darbus ir kilusį skandalą reagavo skirtingai. Dauguma neslėpė neigiamos savo nuomonės.
Tarp tokių – Prancūzijos krikščionių demokratų partijos pirmininkė Christine Boutin.
„Kaip krikščionė ir katalikė esu pasipiktinusi, kad Y.Lambert’o kolekcija sulaukė daugelio politikos atstovų palaikymo”, – pareiškė ji.
Panašiai mano ir valdančiosios Liaudies judėjimo sąjungos atstovas Bernard’as Debre – jis fotografo darbus pavadino akiplėšiškais ir įžeidžiamais.
Tačiau tai pačiai partijai priklausanti Avinjono merė Marie Josee Roig, atvirkščiai, stojo į muziejaus pusę.
Panašiai vandalizmo aktą vertino ir Socialistų partijos atstovai. Jie viešai reiškė nerimą dėl grįžimo į seniai pamirštus puritonizmo ir moralinio diktato laikus bei pavojaus meninei laisvei.
O Prancūzijos kultūros ministras Francois Mitterand’as mėgino įsiteikti abiem frontams.
Pasmerkęs pasikėsinimą į esminę kūrybos ir išraiškos laisvę, ministras pripažino, kad vienas apgadintų kūrinių „galėjo šokiruoti tam tikrą visuomenės dalį”.
Meno cenzūra sugrįžta?
Tuo tarpu nevyriausybinei Žmogaus teisių lygai artima organizacija „Kūrybinės laisvės stebėjimas” su nerimu pažymi, kad reikalavimų cenzūruoti darbus pastaruoju metu atsiranda vis daugiau.
„Gyvename reakcionieriškoje aplinkoje ir grįžtame prie moralės diktato – toks buvo XIX amžiuje. Tai visiška regresija”, – sakė viena šios organizacijos narių, Y.Lambert’o fondo advokatė Agnes Tricoire.
Kova – nenauja
* Nors menininkai ir A.Serrano šalininkai tvirtina, kad būtent dabar į Prancūziją grįžta moralinis diktatas, Bažnyčia ir menininkai ietis kryžiuoja ne pirmą ir turbūt ne paskutinį kartą.
* 1988 m. pasirodžius Martino Scorsese filmui „Paskutinis Kristaus gundymas”, kuris pasakoja apie Jėzų, plėšomątarp šventumo ir žmogiškumo, radikalūs Prancūzijos katalikai taip įniršo, kad padegė net tris kino teatrus Paryžiuje ir Bezansone.
* Teisėsauga kartais palaiko net Bažnyčios keliamus cenzūros reikalavimus. Štai 2005 metais prancūzų drabužių dizainerių duetas Marithe ir Francois Girbaud pralaimėjo teismo procesą Vyskupų konferencijai ir turėjo nedelsdami nutraukti savo prekių ženklo reklamą.
* Fotografija vaizdavo Paskutinės vakarienės sceną, tik apaštalai buvo pakeisti manekenais vyrais ir moterimis.
* Lygiai toks pat likimas dviem dešimtmečiais anksčiau ištiko prancūzo Jacques’o Richard’o filmo „Ave Maria” afišą. Joje aktorė Isabelle Pasco buvo pavaizduota pririšta prie milžiniško kryžiaus ir nuoga krūtine. Kelios radikalios katalikų organizacijos teisme pasiekė, kad tokia reklama būtų uždrausta.
* Organizacija „Agrif” šį kartą irgi bandė per teismą pasiekti, kad vandalų taikiniais pasirinkti A.Serrano darbai būtų nukabinti. Bet Avinjono teismas šį prašymą atmetė.