Iniciatyvos pirmą kartą pastatyti Lietuvoje šią operą ėmėsi „bohemiečiai”, pasišovę nuo šio sezono kasmet supažindinti lietuvių publiką su viena šiuolaikine opera, dar nerodyta mūsų šalyje, bet jau pelniusia pasaulinį pripažinimą.
Tokių kūrinių yra aibės, nes Lietuvos muzikiniai teatrai kratosi šiuolaikinės klasikos. Manoma, kad tai – paprastam mirtingajam sunkiai suprantama kakofonija, kurios publika esą neklausys.
Tačiau, „bohemiečių” įsitikinimu, taip anaiptol nėra. Priešingai – nuo klausytojų slepiami muzikos lobiai, jau daugelį metų sėkmingai rodomi viso pasaulio scenose.
Sumaniusi užpildyti šią spragą „bohemiečių” trupė pradeda naują kūrybos seriją „Opera gurmanams”.
Pirmasis jos kūrinys – vieno įdomiausių XX a. kompozitorių L.Janačeko opera „Katia Kabanova” pagal Aleksandro Ostrovskio pjesę „Audra” – bus parodytas Vilniaus Kongresų rūmuose gegužės 21 ir 22 dienomis.
Šia premjera Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kartu su „bohemiečiais” užbaigs 22-ąjį sezoną.
Kietas riešutėlis kūrėjams
1921-aisiais parašytas veikalas šiandien yra vienas dažniausiai statomų pasaulio operos scenose.
„Katia Kabanova” savo muzika prilygsta Richardo Strausso operoms, Arnoldo Schönbergo ir Gustavo Mahlerio kūriniams”, – pripažino operos muzikinis vadovas G.Rinkevičius.
Pasak „Katios Kabanovos” statytojų, ši opera prikausto dėmesį muzikos intensyvumu, herojų emocijų proveržiais, dramatine siužeto jėga.
Tačiau atlikėjams ji – kietas riešutėlis. Mat šios operos neįmanoma įsivaizduoti atliekamos ne čekiškai. L.Janačeko stilius neatsiejamas nuo čekų kalbos intonacijų ir ritmikos.
Kompozitorius netgi specialiai tyrinėjo, kaip žmonių psichologija ir temperamentas veikia kalbą, ir pritaikė šią patirtį kurdamas savo personažų partijas.
Jos – sukrečiamai tikroviškos, kaip ir autoriaus, patyrusio dviejų savo vaikų mirtį, fatališką aistrą, žmonos bandymą nusižudyti, išgyvenimai.
Komanda – išskirtinė
Ar „bohemiečių” jėgoms perprasti ir perteikti sudėtingą šios šiuolaikinės operos kalbą? Juk vien čekų kalba parašytas tekstas, kuriame pasitaiko net keturių priebalsių samplaikų, – didžiulis iššūkis solistams.
„Katios Kabanovos” premjerai pavyko suburti išskirtinę komandą. Net trys jos artistai jau yra dainavę pagrindines šios operos partijas užsienio scenose.
Katios vaidmens atlikėją „bohemiečiams” rekomendavo amerikietis režisierius Davidas Aldenas, pastatęs Lietuvoje Richardo Strausso „Salomėją”.
Tai daugiausia Vokietijoje dainuojanti lietuvė Aušrinė Stundytė. Ji sukūrė Katios Kabanovos vaidmenį D.Aldeno Lisabonos teatre režisuotoje operoje.
Katios mylimąjį Borisą Kongresų rūmų scenoje įkūnys „bohemiečiams” jau talkinęs gruzinų kilmės tenoras George’as Oniani, dainavęs šią partiją Vokietijoje. Varvaros vaidmenį atliks Čikagos operoje šia partija greta legendinės Karitos Mattilos debiutavusi Liora Grodnikaitė.
Kitus vaidmenis su čekų specialistais rengs Jovita Vaškevičiūtė, Edmundas Seilius, Egidijus Dauskurdis, Audrius Rubežius.
Rėmėjais taps klausytojai
„Opera gurmanams” – didelis išbandymas ir „bohemiečiams”, ir žiūrovams. Kartu tai proga vieniems ir kitiems išplėsti akiratį, – kalbėjo D.Ibelhauptaitė. – Kad trupė augtų ir stiprėtų, ji turi atlikti įvairią muziką, o „bohemiečiai” tai gali.
„Opera gurmanams” – mūsų dovana drąsiems ir naujovėms atviriems klausytojams, kuriems smalsu išgirsti kokybiškai atliekamus retus kūrinius.
Tai, kad ši veikla nepelninga, dar nėra priežastis ją atmesti. Tam tikri dalykai būtini kultūros gyvenimui. Mums tenka ieškoti būdų kuo taupiau, minimaliomis raiškos priemonėmis įlieti juos į mūsų kultūrą. Pagrindiniai „Operos gurmanams” rėmėjai bus patys klausytojai.”
Trupė naująją operų seriją planuoja tęsti Albano Bergo „Lulu” ir Sergejaus Prokofjevo „Ugniniu angelu”.
Likimas kompozitoriui siuntė išbandymus
L.Janačekas (1854–1928), devynių operų autorius, išgarsėjo sulaukęs 60 metų, o pasaulis jį atrado palyginti neseniai.
Daugumą garsiausių kūrinių kompozitorius parašė per paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį, tarp jų – operas „Katia Kabanova”, „Laputės gudruolės nuotykiai”, „Makropulo receptas” ir „Iš mirusių namų” pagal F.Dostojevskį. Šių veikalų įkvėpėja ir personažų prototipas buvo didžioji L.Janačeko gyvenimo meilė – perpus jaunesnė antikvaro žmona K.Stosslova.
Savo mūzą kompozitorius sutiko jau perkopęs 60 metų slenkstį viename Moravijos kurortų. Išliko daugiau kaip 700 poros laiškų, nors L.Janačekas daug mylimosios laiškų sudegino. Šie platoniški ryšiai sužlugdė šeiminius kompozitoriaus santykius, kurie jau buvo pašliję po abiejų jo vaikų mirties. Be to, L.Janačeko žmona žudėsi jau anksčiau dėl vyro neištikimybės su jį išgarsinusios operos „Jenufa” soliste.
L.Janačekas mirė po K.Stosslovos apsilankymo su vaikais jo gimtojoje sodyboje. Jis smarkiai persišaldė ieškodamas miške pasiklydusio mylimosios sūnaus.