Iškilmingoje ceremonijoje ketvirtadienį užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė pabrėžė, kad A.Sutzkeverio kūryba, kurios mastas ir įtaigumas lyginamas su islandų saga, liudija ne tik Lietuvos žydų tragediją, bet ir dvasios stiprybę.
„Didis prarastojo Vilniaus poetas sudėjo į savo eiles ne tik Holokausto siaubą, bet ir valią pasipriešinti blogiui, ir negęstančią viltį. Tebūnie šiandien atidengiama kukli atminimo lenta dar vienas kelio ženklas visiems, primenantis nepalaužiamo Vilniaus geto kovotojo gyvenimo ir poezijos prasmę“, - sakė A.Skaisgirytė Liauškienė.
A.Sutzkeverio atminimui skirtoje ceremonijoje kartu su grupe litvakų iš Izraelio dalyvavo dvi jo dukros ir anūkė.
1913 metais Smurgainyse gimęs A.Sutzkeveris nuo 1920 metų gyveno Vilniuje, studijavo universitete literatūrą, buvo vienas iš kultūros veikėjų grupės „Jung Vilne“ kūrėjų.
Rašytojo ir poeto kūryba, atspindinti skaudžią XX a. Vilniaus žydų istoriją, pelnė pasaulinį pripažinimą, yra išversta į daugelį kalbų. A.Sutzkeverio poeziją yra vertęs ilgametis jo draugas Czeslowas Miloszas. Šiemet Jeruzalės knygų mugėje pristatytas A.Sutzkeverio knygos „Iš Vilniaus geto“ vertimas į lietuvių kalbą.
Po Antrojo pasaulinio karo poetas iš Vilniaus griuvėsių gelbėjo žydų paveldo likučius, kurie tapo Žydų muziejaus pagrindu. Išvykęs gyventi į Izraelį, A.Sutzkeveris siekė išsaugoti gimtąją jidiš kalbą, rinko išlikusią Vilniuje veikusio žydų mokslo instituto medžiagą. 1946 metais jis liudijo Niurnbergo procese.
2008 m. vasario 16 d. Lietuvos Prezidento dekretu A.Sutzkeveris apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Poetas mirė 2010 metais Izraelyje.