N.Saukienė – koloristinės tapybos tradicijai ištikima menininkė, savo darbuose siūlanti iš arti įsižiūrėti į mus supantį spalvų kupiną pasaulį: knibždančios pievos fragmentą, audeklo bangavimą, išsikerojusį alijošių, žvėries kailį, miegančio vaiko veidą. Daugumos naujausių N.Saukienės paveikslų personažai – keisti ir išraiškingi paukščiai.
„Ieškau kampo, kur dar nebūtų įkėlęs kojos Sauka, todėl susikūriau ir tapiau paukščių pasaulį. Kažkokios gyvybės paveiksluose norisi. Gyva forma patrauklesnė negu daugiabutis ar kibiras peizaže. Anksčiau man pozuodavo alijošiai – gyvos, kūniškos figūros, besikalbančios tarpusavyje, kuriančios lyg pasakojimus, siužetus. Po to atsirado lapių kailiai – jie dar gyvesni, iškalbingesni. Dabar – paukščiai,“ – pasakoja Nomeda.
N.Saukienės kūryboje visuomet jaučiama pulsuojanti gyvybė – paveiksluose veši tanki, gyvastinga augmenija, į ją įsipina jaukios namų erdvės fragmentai, šmėkšteli šviesios vaikų figūros. Menininkė balansuoja tarp realistiškos, apčiuopiamos formos ir beveik abstrakčios linijų bei spalvų žaismės, tarp tikro gyvenimo ir sapno, vaikystės prisiminimų.
Anot menotyrininko Remigijaus Venckaus, „labiausiai keri N.Saukienės jautrumas savajai aplinkai ir nuoširdus siekis perteikti aplinkoje tvyrančią nuotaiką, asmeninį jos potyrį arba išgyvenimą. Būsena, kylanti iš paveikslo ir jaudinanti žiūrovą, aktualiai sudrasko būties nuobodulį bei į pirmą planą iškelia egzistencijos trapumo esmę - bendražmogišką, žmogiškąją būtį kvestionuojantį jausmą.“