Kauno šokio teatro spektaklio „Medėjos” premjerą publika išvys šį šeštadienį sostinėje įsikūrusiame Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Tai bus vienas festivalio „Naujasis Baltijos šokis” renginių.
„Medėjas”, kuriose kalbama apie savo vaikus žudančias motinas, sukūrusi choreografė, trupės „Aura” vadovė Birutė Letukaitė šįkart dirbo su kompozitoriumi Antanu Jasenka, sopranu Skaidra Jančaite, savo teatro ir samdomais šokėjais.
Su B.Letukaite kalbėjomės apie skausmingų dalykų vietą scenoje ir gyvenime.
– Naujam spektakliui pasirinkote dar antikos laikais nagrinėtą temą – graikų mitologijoje Medėja, keršydama ją palikusiam vyrui, nužudė savo vaikus. Kodėl ėmėtės šios žiaurios temos?
– Antikos siužetai aktualūs visais laikais. Gal todėl, kad juose gvildenami pamatiniai žmogaus egzistencijos klausimai.
Antikos ir šių dienų „medėjos” skiriasi, bet kartu jos ir panašios. Jos – moterys ir motinos, kurios nužudė savo vaikus. Tuo jos vienodos, nors gyvenamas laikotarpis, aplinkybės ir priežastys skiriasi.
– Manote, kad abortas prilygsta vaikžudystei?
– Kai susijungia moteriškas ir vyriškas pradai, užsimezga nauja gyvybė. Medicina jau seniai ištyrė ir net nufilmavo, kaip vaisius reaguoja ir stengiasi išsaugoti savo gyvybę. Tai turėtų pamatyti kiekviena moteris, kuri ryžtasi abortui.
Taip, abortas – žmogžudystė. Skiriasi tik vaiko dydis. Bet tai jau yra tavo vaikas, kitaip tariant, labai mažas žmogus.
– Ką vis dėlto šiuo spektakliu norite pasakyti?
– Abortų tema – labai jautri ir baisi. Bet baisiausia yra tai, kad vaikas tampa problema, kad jo atsikratoma lyg nereikalingo daikto, kad žmogaus gyvybė, kuri yra vertingiausia šioje žemėje, ne saugoma, o sunaikinama. Ir taip pasielgia moteris – motina, kurios ryšys su savo vaiku yra ypatingas.
Aš tikiu, kad menas daro didžiulį poveikį žmogui. Juk meną kuria tik žmogus. Per kūrybą jis kalbasi su pasauliu. Yra daugybė pavyzdžių, kad meno kūriniai padaro didesnį poveikį žmogui nei nuogi faktai, moralai, statistika.
– Ar prieš premjerą nesibaiminate, kad tokia jautri tema gali išgąsdinti žiūrovus?
– Scena turi didelę jėgą. Todėl kūrėjas privalo jausti didžiulę atsakomybę nuo jos skleisdamas savo tiesas.
Žiūrovams teatras turėtų būti tarsi meno „Akropolis”. Iš parduotuvės grįžtama su pirkiniais. Ir iš teatro turėtume grįžti su pirkiniais: naujomis mintimis, jausmais, potyriais, džiaugsmu, liūdesiu, emocijomis, optimizmu ir suvokimu, kad pasaulį kuriame mes.
Noriu išvengti banalumo. Banalu, primityvu, neįdomu, nepaveiku – tai lyg sinonimai. Mane pačią visada domina tai, kas nauja, nepažinta, nematyta, negirdėta. Tai, kas gali nustebinti, sudominti, paskatinti susimąstyti, gilintis, ieškoti.
Visi kūrėjai kalba apie tuos pačius dalykus, bet svarbiausia, kaip kalba. Mane būtent tai ir domina.
Kartais tragedija scenoje virsta kone komedija. Meno paskirtis – pasaulį daryti geresnį visomis prasmėmis.
– Kokiai publikai skirtas šis spektaklis?
– Šis spektaklis pirmiausia skirtas mąstantiems žiūrovams, kurie mėgsta lankytis teatre.
Bijau, kad mūsų spektaklio nepamatys dauguma šiuolaikinių „medėjų” – ir tos, kurios gyvena atokiose kaimo vietovėse, ir tos, kurioms nauja rankinė svarbesnė už kūdikėlį, galintį sutrukdyti karjerai.
– Sakote, kad spektaklis skirtas vaikštantiems į teatrą, tačiau drama ir choreografija nėra tas pat. Ko premjeroje tikėtis žiūrovams, į šokio spektaklį atėjusiems pirmą kartą?
– Tikiuosi, kad žiūrovai kartu su mumis pamąstys apie atsakomybę už poelgius. O mąstyti yra apie ką: apie tarpusavio santykius, prievartos pasekmes ir apie tuos 2 milijonus vaikų, kurie galėjo gimti, bet negimė nuo 1955 metų, kai įsigaliojo abortų legalizavimo įstatymas.
Nors tema ir žiauri, pats spektaklis nėra niūrus, jis retsykiais net sukels šypseną, primins vaikystę, paauglystę ir brandą.
Gastroliavo 26 užsienio šalyse
Daugiau nei ketvirtį amžiaus gyvuojantis Kauno šokio teatras „Aura” – seniausias tokio pobūdžio profesionalus moderniojo šokio teatras Lietuvoje.
Teatrui vadovauja jį įkūrusi šokėja, dabar – choreografė ir šokio pedagogė B.Letukaitė.
„Aura” yra surengusi daugybę koncertų Lietuvoje, gastroliavusi 26 užsienio šalyse nuo Australijos iki Suomijos, pasirodžiusi beveik 180 festivalių.
„Auros” repertuare – 23 šiuolaikinio šokio spektakliai. Garsiausi – „Extremum mobile” (2001), „Aseptinė zona, arba Lietuviškos sutartinės” (2004), „Time Line” (2006), „Tabula rasa” (2007), „Interjerai” (2008), „Atvirų akių panoramos” (2010).
Teatro studijoje išugdyti vieni geriausių Lietuvos šiuolaikinio šokio atlikėjų. Jų profesinį ir meninį pasirengimą deramai įvertino Lietuvos ir užsienio šokio kritikai, pedagogai.
„Auros” kūrybinė veikla įvertinta pusšimčiu apdovanojimų. 2006 m. B.Letukaitė pelnė Auksinį scenos kryžių už spektaklio „Aseptinė zona, arba Lietuviškos sutartinės” choreografiją, o 2008 m. tapo Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureate.