Vargu ar toks stereotipas begali gyvuoti šiandien, stebint bibliotekų renovavimo procesus. Ir ne tik pastatų gražinimą, bet kartu pačių darbuotojų kompetencijų gilinimą.
Mintis pasidalyti įspūdžiais apie šiandieninį bibliotekininką ir pačią biblioteką kilo lankantis ne vienoje Lietuvos bibliotekoje, kurios anaiptol nėra vien dokumentų, knygų ar periodikos saugojimo vietos, bet kartu ir kultūrinių, socialinių bei dvasinių poreikių tenkinimo centrai. Tad kuo gi ypatingos šiandieninės bibliotekos ir jose dirbantys žmonės?
Prasmingiausia, matyt, būtų paminėti paslaugų įvairovę. Tai parodo ir prie bibliotekų lauko durų esančios knygų grąžinimo dėžės.
Šiandien siekiama suburti miestų, miestelių ir kaimų bendruomenių narius ar net remti kai kuriuos iš jų. Pavyzdžiui, dėl Dusetų miestelio bibliotekos buvo skirtos stipendijos gabiems mokiniams, neturintiems pakankamai lėšų mokymosi reikmėms.
Dar daugiau – bibliotekų lankytojai kviečiami ne tik laisvai naudotis internetu, bet kartu ir mokytis, dalintis savo patirtimi bei kūryba, pavyzdžiui, rengiant įvairias parodas, prisidėti prie savo krašto gerovės ir socialinių bei politinių problemų sprendimo.
Kitaip tariant, bibliotekose suteikiamos galimybės ne vien naudotis informacinių šaltinių įvairove, bet kartu tapti įvairių renginių dalyviu ar rengėju, gėrėtis kraštovaizdžio teikiama atgaiva, kaip kad Zarasų miesto bibliotekoje, ar tiesiog tapti Garbės skaitytoju (Klaipėdos krašto pavyzdys).
Visa tai leidžia biblioteką matyti per kitą prizmę – tai anaiptol ne ta vieta, kuri skirta vien tik informacijos geidžiantiems asmenims. Priešingai. Šiandieninės bibliotekos savo teikiamų paslaugų spektru nenusileidžia miestų kultūros centrams ar kitoms visuomeninėms organizacijoms, o neretai ir lenkia juos idėjiniu savo pranašumu.
Kalbant apie šiuolaikinę biblioteką, svarbu paminėti ir jos personalą. Šioje vietoje reiktų pažymėti ir kartu apgailestauti, kad mūsų visuomenėje vis dar trūksta teisingos informacijos apie šios profesijos subtilybes. Juk bibliotekininkas ne vien išduoda rašytinius šaltinius ar, kaip mums įprasta manyti, archyvuoja duomenis.
Be viso to, jis užsiima kultūrinių renginių bei projektų rengimu ir įgyvendinimu, bendruomenės aktyvinimu, jos įtraukimu į įvairias veiklas bei atlieka daugelį kitų darbų. O kur dar margaspalvis skaitytojų ratas? Neretai bibliotekininkais tenka pabūti ir pedagogais, psichologais, vadybininkais ar padirbėti kitus darbus, už kuriuos papildomo finansinio atlygio jie taip ir nesulaukia.
Beje, neigiamą įtaką formuojant šiandieninės bibliotekos įvaizdį daro reklama. Ypač matant, kai, tarkim, „bratkos“ ragina bibliotekose ieškoti darbo, bendrauti per „Skype“ ar sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas.
Pasvarstykime, ar įmanoma būreliui skaitytojų vienu metu naudotis programa „Skype“, kai visi garsiai diskutuoja su savo artimaisiais, išvykusiais į užsienį. Tokiu atveju būtų neišvengiamas šurmulys, trikdantis įprastą bibliotekos lankytojų darbą.
Antra vertus, šiuolaikinė biblioteka dėl informacinių technologijų modernėjimo dažnai virsta tiesiog interneto svetaine. Visa tai anaiptol nemenkina to, kas kuriama bibliotekose, tačiau dar turėtų būti nuveiktas nemažas darbas šviečiant visuomenę apie bibliotekininko profesinės veiklos pobūdį.
Reiktų aptarti dar vieną šiandieninės bibliotekos aspektą – įrangos ir erdvių išnaudojimą bei jų pasitelkimą siekiant pritraukti skaitytojų. Ne vienas mūsų yra matęs, kad kai kurios miestų ir miestelių bibliotekos savo architektūriniais sprendimais lenkia kone moderniausius šalies bankus – pažvelkime į Utenos, Zarasų miestų viešąsias bibliotekas.
Tai neabejotinai stiprina modernios bibliotekos įvaizdį, didina patrauklumą ir skelbia svarbią žinią, kad biblioteka – tai kultūrinė vietos bendruomenės ašis. Tik gaila, kad ne visi tai suvokia.
Būtų galima vardinti begalę kitų šiuolaikinės bibliotekos privalumų, tačiau norisi, kad artimiausiu metu keistųsi politinė šalies kultūros kryptis, dažniau būtų akcentuojama išliekamoji knygos vertė ir visuomenės savišvietos svarba, kad svarbios būtų ne tik informacinės technologijos, bet ir santykis su knyga bei tarpusavio bendravimas.