Prezidentūroje pirmadienį vykstančiame visų už gimtosios
kalbos ir spausdinto žodžio likimą atsakingų profesijų atstovų
susitikime ji vardijo lietuviškai knygai ir jos leidėjams dabar
kylančias problemas.
Didžiausios problemos, pasak L.Varanavičienės - knygų
prieinamumas, piratavimas, lietuvių literatūros sklaida pasaulyje,
menka parama bibliotekoms - šiemet joms skirti trys milijonai litų.
„Bibliotekos vėl madingos, bet be knygų. Jos primena baseinus be
vandens. Tuščios vaikų skyriaus lentynos nepajėgia konkuruoti su
spalvotu kompiuterio ekranu“, - teigė L.Varanavičienė. Ji priminė,
kad didelė dalis vaikų, pagal apklausas, skaitymą laiko „tuščiu
laiko švaistymu“.
Leidėjų asociacijos prezidentė taip pat pabrėžė, kad
problemų kyla ir knygynams: „Knygynai netrukus gali tapti knygų
kapinėmis, nes daugumos ten esančių knygų niekas neperskaitys“.
Anot jos, leidybai neturėtų galioti „gryni ekonomikos dėsniai“.
Leidėjų atstovė teigė, kad keliant mokesčius, mažėjant
leidinių pavadinimui ir tiražams - poezijos knygų tiražai
susitraukė iki 200 - knygos pabrango, o tai paskatino nelegaliai
skenuotų knygų piratavimą internete.
Pasak L.Varanavičienės, pernai Lietuvoje veikė per 400
statistinių leidėjų, o prieš 10 metų jų buvo apie tūkstantį.
Jos žodžiais, tik 17 leidėjų per metus išleidžia daugiau nei 10
pavadinimų knygų per metus, visus kitus ji pavadino veikiančius tik
formaliai.
Šeštadienį, gegužės 7 dieną, Lietuvoje minėta Spaudos
atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šią dieną 1904 metais panaikintas
lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas tuometinėje
carinėje Rusijoje.