Apie šimto eksponatų, aprėpiančių laikotarpį nuo XIX amžiaus
pabaigos iki šių dienų, istorijos labai įvairios ir įdomios - vieni
paminklai jau nugriauti, kiti taip ir liko neįgyvendinti.
Parodoje greta paminklų projektų eskizų bus rodomos
fotografijos ir filmuota dokumentinė medžiaga, kurioje atsispindi
paminklų kaita, šalia jų ar jų vietoje vykęs gyvenimas -
ceremonijos, politiniai įvykiai, kasdienybės epizodai.
Anot parodos rengėjų, Lietuvos sostinės istorija skatina
permąstyti paminklų prasmę, jų būties paradoksus, mat šiame mieste
daugumai paminklų buvo lemta tapti laikinesniais už patį žmogų.
Vietos, kuriose kilo ir griuvo paminklai, pasižymi kaitos ir
pastovumo sąveika, sujungiančia amžinumo simbolius ir kaskart
kitus, bet vienas į kitą panašius ritualus.
Eksponatus parodai pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos
institutas, Centrinis valstybės archyvas, Dailės muziejus,
Dailininkų ir Fotomenininkų sąjungos, Literatūros ir meno archyvas,
Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Nacionalinis muziejus,
Vilniaus apskrities archyvas, Dailės akademijos ir Vilniaus
universiteto bibliotekos, Varšuvos technologijos universiteto
biblioteka, taip pat dailininkai iš savo rinkinių.
Projektą remia Kultūros rėmimo fondas.