„Esame vienas iš nedaugelio autentiškojo folkloro festivalių
visoje Europoje, ir, matyt, pasaulyje“, - per festivaliui pristatyti
skirtą spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė vienas iš jo
rengėjų Stanislovas Kavaliauskas.
„Manau, kad šioje srityje mes esame lyderiai - turime didelio
masto festivalį, kuris išsitęsė iki keturių dienų, jis pasižymi
nepaprasta renginių įvairove nuo pačių seniausių žanrų iki
dabar jau įsileistų visų naujausių srovių. Stengiamės kviesti ir
autentiškus kolektyvus, ir daug užsienio svečių. Tikrai tokio
festivalio, galima drąsiai sakyti, neturi nė viena kaimyninė
šalis, ir jie visuomet su pavydu žvelgia į mus ir visuomet nori
dalyvauti“, - jam antrino etnomuzikologė, sutartinių tyrinėtoja
Daiva Vyčinienė.
Kitąmet keturiasdešimtmetį minėsiantys „Skamba skamba
kankliai“ šiemet, palyginus su 2010-aisiais, išaugo: renginių
pagausėjo iki 43, tarp jų žadama daug naujovių - nuo įvairių
šiuolaikinių lietuviško folkloro interpretacijų iki egzotiškų
„Lions of Afrika“.
Didelis dėmesys festivalyje 2011-aisiais skiriamas sutartinėms,
kurios prieš pusmetį buvo įtrauktos į UNESCO nematerialaus
kultūros paveldo sąrašą. Jos šiemet skambės ne viename, kaip
ankstesniais metais, o trijuose renginiuose.
Lygiai po dviejų savaičių ketvirtadienį folkloro ansamblis
„Kūlgrinda“ Teatro, muzikos ir kino muziejaus (TMKM) kieme visus
užsukusius bandys įtraukti į šokius pagal sutartines. Penktadienio
vakarą Vilniaus senamiestyje atlikėjai dainuos išsirikiavę į
„sutartinių taką“, o po jo šios polifoninės dainos skambės ir
Šv. Kotrynos bažnyčioje.
Organizatoriai taip pat džiaugiasi, kad gaivinama primiršto
instrumento - cimbolų - tradicija. Išaugus naujai cimbolininkų
kartai, rengiamas cimbolų kapelijų ir solistų koncertas.
Jau pernai į „Skamba skamba kankliai“ programą įtraukę modernių folkloro interpretacijų, šiemet organizatoriai sako jų taip pat „nepabijoję“ ir skyrę joms dar platesnę erdvę. TMKM kieme
vyksiančiose „Folkloro paralelėse“, pasak rengėjų, skambės ir
seni, ir modernūs instrumentai, aidės įvairi muzika nuo folklorinio
metalo iki post folkloro. Čia pasirodys Vytautas V.Landsbergis,
atlikėja Rugiaveidė, kolektyvai „Brėkšta“, „Gyvata“,
dambrelininkas Egidijus Darulis ir kiti.
Gegužės 26-29 dienomis vyksiančio festivalio pagrindiniai
koncertai numatomi Rotušės aikštėje. Čia penktadienį pasirodys
ir festivalio svečiai, suvažiuosiantys ir iš kaimyninių šalių,
ir iš kitų žemynų. Koncertuos latviai studentai etnomuzikologai,
„Leisi Varks and children“ iš Estijos, „Knapphandigt“ ir Švedijos,
„ESSA“ iš Baltarusijos, egzotišką programą žada Senegalo atstovai
„Lions of Afrika“.
Latvijos atstovai, gruzinai „Mtiebi“ ir „Spartimu“ iš Korsikos
taip pat ketina atlikti savo kraštų tradicinę polifoninę muziką
Šv. Kotrynos bažnyčioje.
Dar viena festivalio naujovė - šiemet jame bus pristatoma I-XVI
amžių lietuvių archeologinio kostiumo kolekcija, kuri, pasak
sceniniu Rugiaveidės vardu žinomos archeologės Daivos
Steponavičienės, buvo palankiai sutikta pristatant ją užsienyje.
„Tai nėra apskritai lietuvio kostiumas, tai yra lietuvių genties
kostiumas. Ir genties, ir po to - valstybės, kadangi genties XIII
amžiuje jau nebeliko. (...) Archeologinės medžiagos pakako tik kai
kuriems dalykams atkurti - tekstilė neišlieka, bet išlieka maži
fragmentėliai, iš kurių supratome, kaip reikia išausti raštus,
sutvarkyti kraštus“, - kalbėjo ji.
Taip pat tradiciškai vyks giesmių valanda, tautodailininkų
mugė, vaikų folkloro šventė „Saulytė“, Lietuvių literatūros ir
tautosakos institute bus pristatoma dzūkų dainavimo tradicija.