Penktadienį ir šeštadienį Vilniaus Kongresų rūmuose orkestras ir „bohemiečiai” pristatys naujausią ir neįprasčiausią savo premjerą – čekų kompozitoriaus Leošo Janačeko (1854–1928) operą „Katia Kabanova” pagal rusų dramaturgo Aleksandro Ostrovskio pjesę „Audra”.
Vienas dažniausiai pasaulio operos scenose statomų XX amžiaus veikalų Lietuvą pasieks praėjus 90 metų po sukūrimo.
Paneigs klaidingą mitą
„Įprasta manyti, kad XX amžiaus operos yra nepatrauklios, be aiškaus siužeto ir personažų, nemalonaus skambesio.
Mes norime išsklaidyti šį mitą – parodyti, kokie tai emocingi, įtaigūs, jaudinami kūriniai”, – aiškino režisierė Dalia Ibelhauptaitė, sumaniusi su „bohemiečiais” parengti visą XX amžiaus operų ciklą.
„Katia Kabanova” – pirmasis naujos serijos „Opera gurmanams” darbas.
Jam buvo sutelkta išskirtinė solistų komanda. Net trys „Katios Kabanovos” artistai yra dainavę pagrindines šios operos partijas užsienio scenose.
Tai – Vokietijoje gyvenanti lietuvė Aušrinė Stundytė, šį sezoną sukūrusi Katios vaidmenį Lisabonos teatre. Katios mylimąjį Borisą Kongresų rūmų scenoje įkūnys „bohemiečiams” jau talkinęs gruzinų kilmės tenoras Georgis Onianis, dainavęs šią partiją Vokietijoje.
Varvaros vaidmenį atliks Čikagos operoje šia partija greta legendinės Karitos Mattilos debiutavusi Liora Grodnikaitė.
Kitus svarbius vaidmenis su čekų kalbos specialistu parengė Jovita Vaškevičiūtė (Kabanicha), Edmundas Seilius (Kudriašas), Egidijus Dauskurdis (Dikojus), Audrius Rubežius (Tichonas).
Kūrinį supras kiekvienas
„Tai spektaklis tiems, kurie ieško operoje stiprių išgyvenimų, aštrios dramaturgijos, gražios, lyriškos ir patetiškos, pakylėjančios lyg ant sparnų muzikos.
Kuo ilgiau repetuoju šį veikalą, tuo labiau juo žaviuosi. Jis prilygsta Richardo Strausso operoms, Arnoldo Schönbergo ir Gustavo Mahlerio kūriniams.
Nemanau, kad suprasti šią operą reikia specialaus išsilavinimo. Ši kūryba paveiks bet kurio žmogaus sielą ir jausmus”, – teigė G.Rinkevičius.
Dirigentas džiaugėsi visų solistų darbu rengiant premjerą, o A.Stundytę vadino Lietuvos vokalo kultūros atradimu. Mat solistė po studijų Vilniuje Lietuvoje dainavo tiktai vieną kartą prieš penkerius metus.
„Aušrinės sugrįžimas į gimtinę sudėtingu Katios vaidmeniu – svarbus kultūros įvykis”, – neabejojo maestro.
G.Rinkevičiaus įsitikinimu, „Opera gurmanams” Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui ir „bohemiečiams” atvers naujus meninius ir profesinius horizontus.
„Imsimės genialių kūrinių, su kuriais būtina supažindinti Lietuvos publiką. Manau, ji išprususi, o mūsų solistai – imlūs naujovėms”, – optimistiškai kalbėjo dirigentas.
Įkvėpė beribė meilė
„Bohemiečių” komanda yra tokia pat stipri ir lanksti, kaip ta, su kuria dirbau Lisabonoje, – kūrybos įspūdžiais dalijosi A.Stundytė. – Repetuodama su jais jaučiau vien teigiamas emocijas.”
Bet artistė neslėpė, kad prieš premjerą ją kamuoja nerimas: įkūnyti Katios personažą netgi perpratus veikalą – sunki užduotis.
L.Janačeko operos heroję nuodėminga meilė priveda prie išprotėjimo ribos ir savižudybės. „Katia Kabanova” emociniu užtaisu ir technine meistryste pranoko visus anksčiau parašytus 67 metų L.Janačeko kūrinius.
Įdomu, kad autorių imtis šios operos įkvėpė jo laimingai ištekėjusios mūzos – paprastos Bohemijos moteriškės – meilė savo teisėtam vyrui.
„Kai susipažinome, aš pirmą kartą patyriau, kaip stipriai moteris gali mylėti savo vyrą, – rašė laiške platoniškai meilei Kamilai Stösslovai kompozitorius. – Operos herojės meilė pasuko kitu keliu, bet ji – tokia pat beribė. Rašydamas „Katią Kabanovą” turėjau žinoti, ką reiškia beribė meilė.”
„Katios Kabanovos” muzika nepaprastai emocinga ir intensyvi, o jos klausytis visiškai nesunku.
Mano ir G.Onianio partijose yra labai gražių lyrinių momentų, Varvaros ir Kudriašo – smagių liaudiškų motyvų. Net konservatyvūs portugalai „Katią Kabanovą” sutiko taip audringai, kaip jokią kitą operą”, – pasakojo A.Stundytė.
* Operos „Katia Kabanova” premjera. Gegužės 20, 21 d. 19 val. Vilnius, Kongresų rūmai.
Pasijuto kaip tikroji Katia Kabanova
* Prieš prasidedant baigiamosioms „Katios Kabanovos” repeticijoms kūrybinė komanda trumpam pasinėrė į vandens ir tamsos stichiją – Lietuvos vaikų ir jaunimo centro baseine filmavo operos vaizdo klipą.
* Pagrindinis vaidmuo klipe teko daugkartinei Lietuvos moksleivių šuolių į vandenį čempionei Ligitai Malinauskaitei. Mergina šokinėjo nuo 5 metrų tramplino.
* Septyniolikmetei pirmą kartą tai teko daryti tamsoje – baseiną apšvietė tik vienas prožektorius. Taip pat pirmąkart į vandenį ji nėrė apsirengusi – lyg pagrindinė operos herojė vilkėjo lengvo šilko suknele.
* „Šokti į vandenį tamsoje buvo keista ir neįprasta – akimirką jaučiausi kaip tikroji Katia Kabanova, šokanti į upę...” – po tris valandas trukusio filmavimo prisipažino jaunoji šuolininkė.