Apokaliptinė L.von Triero psichodrama „Melancholija“
(Melancholia) vis dar minima tarp favoritų, nors patį kūrėją
festivalio organizatoriai iš Kanų išvarė - už pasakymą, kad jis
„truputį“ užjaučia nacių diktatorių.
Broliai belgai Jeanas-Pierre'as ir Lucas Dardenne'ai
viliasi rekordinės trečiosios „Auksinės
palmės šakelės“ už savo filmą „Vaikas su dviračiu“ (Le Gamin au
velo) - dvasią pakeliantį pasakojimą apie pamestą 11-metį
berniuką ir moterį, pasiryžusią jį išgelbėti.
Tačiau stipriu jų varžovu laikomas JAV režisierius Terrance'as
Malickas, Kanuose pristatęs nekantriai lauktą
filmą „Gyvybės medis“ (The Tree of Life). Šioje vienos šeimos
gyvenimo sagoje, kurios veiksmas vyksta JAV Vidurio Vakaruose praeito
amžiaus 6-ame dešimtmetyje, pirmą kartą drauge vaidina Bradas
Pittas ir Seanas Pennas.
Ši juosta buvo aštuonių prancūzų kritikų, kuriuos apklausė
žurnalas „Le Film Francais“, favoritė.
Kita kritikų apklausa, kurios rezultatus paskelbė žurnalas
„Screen“, rodo, kad pirmauja suomių režisieriaus Aki Kaurismaki
„Havras“ (Le Havre), taip pat pasakojantis apie
berniuką - imigrantą iš Afrikos Prancūzijos Havro uostamiestyje.
Gerai vertinamas ir Pedro Almodovaro filmas „Oda, kurioje gyvenu“
(La piel que habito).
„Turime pripažinti, kad šiemet filmai atrinkti tikrai puikiai, -
sakė prancūzų laikraščio „Le Parisien“ kino kritikas Alainas
Grasset. - Yra mažiausiai penki ar šeši vienodai
geri filmai. Tai reiškia, kad rezultatas jokiu būdu nėra aiškus“.
Dėl pagrindinių šio prestižiškiausio pasaulyje kino
festivalio apdovanojimų varžosi 20 vaidybinių filmų, kurių
didžiąją daugumą pastatė Europos režisieriai. Palyginti nedaug
filmų yra iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, ir nė vieno filmo
nėra iš Lotynų Amerikos.
Nugalėtoją renka vertinimo komisija, kuriai vadovauja
JAV aktorius Robertas De Niro ir kurioje dirba
tokios Holivudo žvaigždės kaip Jude'as Law ir Uma
Thurman, Honkongo režisierius ir prodiuserė Johnny To ir Shi Nansun, norvegų rašytoja Linn
Ullmann - Liv Ullmann ir Ingmaro Bergmano
duktė.
Pergalė Kanuose, kurie didžiuojasi suteikdami vietos ir
intelektualiam autoriniam kinui, ir pelningiems Holivudo
blokbasteriams, gali reikšti didžiulę filmo reklamą.
Festivalio žiūrovai sutiko, kad ši, 64-oji Kanų kino šventė
pranoko pernykštę, kuri nukentėjo dėl prasto oro, silpnos
pasaulinės ekonomikos ir Islandijos ugnikalnio išsiveržimo,
sutrikdžiusio skrydžius visoje Europoje.
Šiemet į Kanus atvyko itin daug pirmojo ryškumo žvaigždžių,
tarp jų - S.Pennas, B.Pittas, jo partnerė Angelina Jolie, Johnny Deppas, Penelope Cruz
ir Woody Allenas, kuris pristatė festivalį
pradėjusią romantinę komediją „Vidurnaktis Paryžiuje“ (Midnight
in Paris).
P.Cruz drauge su J.Deppu vaidina nuotykių filme „Karibų piratai:
ant keistų bangų“ (Pirates of the Caribbean: On Stranger Tides),
kuris buvo parodytas nekonkursinėje programoje.
Pirmą kartą konkursinėje programoje buvo parodytas 3-D filmas -
japonų kino kūrėjo Takashi Miike „Harakiris:
samurajaus mirtis“ (Ichimei).
Žiūrovams patiko ir nebylus filmas apie nebylųjį kiną -
prancūzų režisieriaus Michelio Hazanavicius „Artistas“ (The Artist).
Tačiau trūkstamą skandalo ingredientą įdėjo L.von Trieras -
nuolatinis Kanų festivalio dalyvis ir 2000 metų „Auksinės palmės
šakelės“, kuri jam buvo paskirta už „Šokėją tamsoje“ (Dancer in
the Dark), laureatas.
Kai spaudos konferencijoje jo buvo paklausta apie pavėluotai
aptiktas vokiškas šaknis, juoduoju humoru ir politiniu
nekorektiškumu garsėjantis režisierius atsakė: „Labai norėjau
būti žydas, bet sužinojau, kad iš tiesų esu nacis“. Jis
pridūrė, kad „net truputį užjaučia“ Hitlerį.
Vėliau L.von Trieras atsiprašė, bet festivalio organizatoriai
vis tiek paskelbė jį „persona non grata“, taip iš esmės liepdami
jam nesirodyti apdovanojimų įteikimo ceremonijoje, bet palikdami jo
filmą konkursinėje programoje.
„Manau, kad jis - didis režisierius, - žurnalistams sakė italų
„Cinecitta News“ kino kritikė Christiana Paterno.
- Bet tai, ką jis pasakė, man kelia didelį nerimą, ir aš manau,
kad jo filmas taip pat truputį naciškas“.
Pernai „Auksinė palmės šakelė“ atiteko Tailando režisieriui
Apichatpongui Weerasethakului už filmą
„Dėdė Bunmis, galintis prisiminti buvusius savo gyvenimus“ (Long
Boonmee Raluek Chat).
Šeštadienį jau buvo paskelbti oficialios festivalio programos
„Ypatingas žvilgsnis“ (Un Certain Regard), kurioje rodomos originalia
estetika ir idėjiniu turiniu išsiskiriančios kino juostos,
nugalėtojai.
Geriausio šios programos filmo apdovanojimas atiteko dviem
juostoms: Pietų Korėjos režisieriaus Kim Ki-Duko
emocingam ir ovacijomis sutiktam kinematografiniam autoportretui
„Arirang“ ir vokiečių režisieriaus Andreaso Dreseno dramai „Atgal kelio nėra“ (Halt auf freier Strecke) apie
paskutines vieno mirštančio vyro dienas.
„Ypatingo žvilgsnio“ vertinimo komisijos pirmininkas, serbų
režisierius Emiras Kusturica, laureatus paskelbė per iškilmingą
ceremoniją.
Iraniečių disidentas Mohammadas Rasoulofas
už savo darbą „Sudie“ (Be omide didar) pelnė „Ypatingo žvilgsnio“
geriausio režisieriaus apdovanojimą, bet Irano pareigūnai neleido
jam atvykti į festivalį, tad apdovanojimą jo vardu atsiėmė
žmona.
„Ypatingo žvilgsnio“ žiuri prizas atiteko rusų režisieriaus
Andrejaus Zviagincevo „Jelenai“.