Praėjusią savaitę kultūros ministerijoje visuomenei pristatyta Viktoro
ir D.Butkų kuriamo Modernaus meno centro (MMC) galimybių studija.
Ministras Arūnas Gelūnas šią iniciatyvą yra pavadinęs didžiuliu įvykiu
visos šalies kultūros gyvenime. Tai būtų pirmasis privačiomis lėšomis
pastatytas ir įrengtas muziejus per visą Lietuvos respublikos istoriją.
„Jei Europos mieste yra daugiau nei 100 tūkst. gyventojų, tai jis
būtinai turi ir gausiai lankomą modernaus meno muziejų. Mūsų muziejaus
pagrindą sudarytų Lietuvos menininkų darbų kolekcija nuo 1960 m. Turime
apie 1500 darbų ir konsultuojami menotyrininkų nuolat ją papildome.
Svarbiausia - visa tai įdomiai pateikti visuomenei, vaikams, jaunimui.
Todėl pasitelksime multimediją, audiogidus, išmaniuosius telefonus,
internetą“ - sakė 57 m. prof.V.Butkus.
Naujienų tinklalapis ekonomika.lt šių metų pradžioje šiam mokslininkui
ir išradėjui skyrė 17 vietą turtingiausių Lietuvos verslininkų šimtuke.
Pernai pardavęs bendrovės „Fermentas International“ akcijas (tai vienas
stambiausių įmonių pardavimų nepriklausomos Lietuvos istorijoje) dalį
gautų pinigų V.Butkus nusprendė skirti muziejaus kūrimui.
Pristatydamas galimybių studiją V.Butkus pabrėžė, kad tai bendras jo ir
jo žmonos D.Butkienės projektas, todėl pirmuosius metus muziejui jie
vadovaus kartu. 53 metų D.Butkienė - Modernaus meno centro direktorė,
kartu su vyru formuojanti kolekciją ir jo strategiją.
- „Muziejus - jūsų vyro idėja. Ar jums niekuomet nekilo abejonė, kad
tuos pinigus galbūt reikėtų paaukoti labdarai?“, - paklausiau
D.Butkienės, kuri turėdama biologės ir ekonomistės diplomus jau antrus
metus studijuoja meno istoriją Vilniaus dailės akademijoje.
- Iš tiesų man labiausiai rūpėjo moralinis šio reikalo aspektas. Kai
Viktoras ėmė kalbėti apie muziejų, pagalvodavau, kad pirmiausia reikėtų
orientuotis į socialinius projektus. Tačiau viską apmąsčiusi supratau,
kad ir muziejus - puiki vieta socialinėms iniciatyvoms.
Juk šiandieniniame pasaulyje muziejus - tai pirmiausia alternatyvi
švietimo erdvė, o kartu ir bendruomenės susibūrimo centras. Net ir
tokio giganto kaip britų „Tate“ muziejus planuose - sudominti netoli
muziejaus gyvenančius žmones ir didesnį dėmesį skirti edukacijai.
Kodėl tiek žmonių išvažiuoja iš Lietuvos? Todėl, kad čia blogai
jaučiasi. O kodėl užsidirbę pinigų negrįžta? Nenori vėl taip jaustis,
nenori, kad vaikai augtų žmogaus orumą žlugdančioje atmosferoje.
- Nusprendėte, kad investuoti į dvasinius dalykus nė kiek ne mažiau
svarbu nei padėti kam nors materialiai?
- Taip. Dažnai kalbama, kaip bloga gyventi Lietuvoje. Pavažinėjusi po
pasaulį supratau, kad palyginus su Indija, Kambodža ar Afrikos šalimis,
materialiai mes gyvename ne taip ir blogai.
Bet moralinė, dvasinė, vertybių krizė yra baisi. Dėl to atsiranda
jausmas, kad viskas blogai, nieko nevyksta ar vyksta ne taip, kaip
turėtų. Kita vertus, akivaizdu, kad daugeliu dalykų - mūsų kalba,
kultūra ir istorija - privalome pasirūpinti patys.
Valstybiniame lygmenyje tai dar nėra pakankamai įsisąmoninta, todėl
pilietinės iniciatyvos čia labai reikalingos. Puikus pavyzdys - aktyvi„Architektūros fondo“ veikla.
- Kodėl nenorite padovanoti kolekcijos kuriam nors Vilniaus muziejui?
- Norėtume, jog šis muziejus būtų kitoks - gyvas, aktyvus, pilnas
žmonių. Darbai būtų nuolat matomi, o ne gulėtų saugyklose. Muziejuose
tuščių erdvių nėra. Be to, norisi išbandyti ir kitus vadybos modelius.
Gal nuskambės paradoksaliai, bet kiekviena nauja parodų, koncertų ar
teatro salė, atsiradusi mieste, pritraukia daugiau publikos. Matome,
kaip suaktyvėjo kultūrinis gyvenimas atidarius Nacionalinę dailės
galeriją ir Dailės akademijos „Titaniką“. Vilniuje, lyginant su kitų
Europos šalių sostinėmis, vis dar trūksta parodinių erdvių - ypač
didesnių. Čia net estai lenkia mus kelis kartus.
Žmonėms reikia kažkur susitikti, normaliai pabendrauti. Ne vien
restorane. Darosi prestižo reikalas nueiti į kultūros renginius.
Tiesa, vizualieji menai iki šiol buvo nepavydėtinoje padėtyje, gyvavo
kitų menų ir festivalių šešėlyje. Manau, kad naujos, šiuolaikiškai
organizuotos parodų erdvės turėtų pakeisti situaciją. Norėtųsi, kad
pakvietimas į pasimatymą parodoje taptų įprastu dalyku.
- Kada jūs įsigijote pirmuosius meno kūrinius? Tuomet turbūt dar
nemanėte, kad tai - rimtos kolekcijos pradžia?
- Tikrai ne. Pirmuosius paveikslus nusipirkau dar pirmųjų studijų
metais. Tai buvo Mikalojaus Vilučio ir Vytauto Jurkūno grafika. O
Viktoras pradėjo nuo tapybos. Vėliau įsigijome daugiau darbų, kabinome
juos namuose. Savo sodyboje Grybų kaime pradėjome rengti plenerus.
Nuolat bendraudami su menininkais geriau suvokėme meno vaidmenį ir jo
būklę Lietuvoje. Taigi, naujoviško muziejaus idėja kilo gerokai
anksčiau, bet galimybė ją realizuoti atsirado tik tada, kai vyras
sėkmingai pardavė turėtas „Fermento“ akcijas.
- Kažkada jūs palikote darbą „Fermente“, nes vyras ten dirbo vadovu.
Ar nenutiks taip ir su muziejumi? Juk V.Butkus žadėjo ir šioje srityje
panaudoti sukauptą sėkmingos vadybos patirtį.
- Žinoma. Jis yra tiesiog puikus vadybininkas ir baigęs dirbti„Fermente“ iškart įsitraukė į kitus vadybos projektus. Tiesa, niekur
pasaulyje muziejai savęs neišlaiko, dažniausiai juos remia ir privatūs
rėmėjai, ir valstybė. Bet mes sieksime, kad bent trečdalį lėšų muziejus
įstengtų užsidirbti pats.
Šį kartą puikiausiai dirbame kartu, nes tai - šeimyninis projektas.
Drauge važinėjame ir į dailininkų dirbtuves. Nors jei eitume po vieną,
kolekcijos formavimas galėtų vykti gerokai greičiau. (Juokiasi). Visa
idėjų apykaita vyksta prie pietų stalo, o nuolatiniai patarėjai ir
kritikai - trys mūsų vaikai.
- Birželį turėtų išaiškėti muziejaus pastato konkurso nugalėtojas. Ar
kurdami konkurso sąlygas žvalgėtės į kitų šalių muziejus?
- Kai kilo tokia idėja, pradėjome važinėti po įvairių šalių muziejus.
Tikrai daug jų apžiūrėjome. Viktoras anksčiau nelabai mėgo vaikštinėti
po muziejus, kaip daugumą vyrų, jį labiau traukė sportas, gamta.
Tačiau dabar su malonumu ten lankomės. Apžiūrime ne tik ekspozicijas,
bet kitus dalykus: koks apšvietimas, kaip pristatyti kūriniai, ką
žmonės veikia ir ką atranda muziejuose, kokia architektūra. Iš
labiausiai patikusių - Šveicarijos Berno mieste esantis Paulio Klee
muziejus, sukurtas kaip šeimų centras.
* * *
Kultūringa Neries pakrantė
Modernaus meno centrą planuojama statyti dešiniajame Neries krante šalia
Nacionalinės dailės galerijos. Kartu su kitais Neries pakrantėje
esančiais muziejais jie Vilniuje suformuotų muziejų krantinę, kuri taptų
miestiečių ir turistų traukos centru.
6 tūkst. kv. m. muziejaus pastate bus 2 tūkst. kv. metrų erdvė
nuolatinei ekspozicijai, perpus mažesnė salė keičiamoms parodoms.
Numatytos erdvės poilsiui, edukacijai bei auditorija, pritaikyta
paskaitoms, filmų peržiūroms bei koncertams ir šokio projektams.
Muziejaus statybai, įskaitant kolekcijos suformavimą ir būtiną įrangą,
prireiks apie 30 mln. litų. D. ir V.Butkai skirs apie 20 mln., o dar 10
milijonų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Birželį turėtų paaiškėti muziejaus architektūros idėjų konkurso
nugalėtojas. Baigiamajame konkurso etape varžosi penki lietuvių ir
vienas estų architektų kūrinys. Jie buvo atrinkti iš 62 pasiūlymų.
Vilniaus miesto savivaldybė su muziejaus kūrėjais yra pasirašiusi
memorandumą, įsipareigodama teisinius žemės sklypo parengimo darbus
baigti iki 2012 m. balandžio. Sklypas išliks valstybės nuosavybė.
Muziejų planuojama pastatyti iki 2014 metų pabaigos.