„Balandžio 29 dieną kultūros ministerija pranešė, kad sudarys darbo grupę, tačiau, mūsų žiniomis, tokia darbo grupė dar nėra suformuota. Kreipėmės į ministrą A. Gelūną, kad į darbo grupę įtrauktų ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovus. Esame pasiruošę dirbti, kad Lietuvoje kuo greičiau atsirastų įstatymas, leidžiantis Lietuvai lygiomis teisėmis konkuruoti kino projektų gamybos srityje su kitomis Europos ir pasaulio šalimis,“ teigė R. Miškinytė.
LR Vyriausybės ministrams ir daugeliui Seimo narių buvo pristatyta 2005 metais Ernst & Young paruošta studija, kurioje ekonominė nauda, Lietuvai įsivedus kino eksporto skatinimo priemones, yra pagrįsta skaičiais.
„Dėl finansinių paskatų bei atitinkamų įstatymų nebuvimo Lietuvą aplenkia užsienio investicijos, todėl valstybės biudžetas netenka realių pajamų. Finansinių paskatų įvedimas Lietuvos kino pramonę padarytų vėl patrauklia užsienio kino kūrėjams bei paskatintų vietinių filmų gamybą“, teigia Sidabrinę gervę už profesionalumą gavusi prodiuserė R. Miškinytė.
„Nejaugi Lietuva tikrai negali sukurti savo arba pasirinkti panašų finansinių paskatų modelį, kurį sėkmingai taiko kitos Europos Sąjungos šalys?“ klausia R. Miškinytė.
Visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Lietuvą ir Maltą, veikia įvairūs finansinių paskatų modeliai, kurie skatina užsienio ir vietos filmų gamybą.