Vakar Vilniaus „Skalvijos“ kino centre ir Nacionalinėje dailės galerijoje
prasidėjo eksperimentinio Ispanijos kino programa: „Nuo ekstazės iki
euforijos. 50 metų kitokio ispaniško kino“. Ji vyks iki sekmadienio.
„Pirmoji nedidelė eksperimentinio kino retrospektyva buvo surengta
Nacionalinėje galerijoje tapytojo Vytauto Kairiūkščio parodos metu.
Tada ir kilo mintis pristatyti daugiau šio įspūdingo meno pavyzdžių.
Juk jų beveik nerasime internete, jie labai retai rodomi ir kino
teatruose“, - sakė renginio iniciatorė Ž.Etevičiūtė.
Spalvinga Ispanijos kino avangardo kolekcija jau sulaukė didžiulio
susidomėjimo tėvynėje, buvo pristatyta žymiausiuose pasaulio muziejuose.
Visai neseniai ją matė prestižinio Londono „Tate“ muziejaus lankytojai.
Rengdami šią programą Barselonos šiuolaikinės kultūros centro kuratoriai
archyvuose, bibliotekose, filmotekose, o taip pat ir privačiose
kolekcijose surado apie tūkstantį vertų dėmesio šio laikotarpio filmų.
Retrospektyvoje pristatomi 43 - reikšmingiausi ir įspūdingiausi. Vieni
jų sukurti praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje, o kiti -
vos prieš kelerius metus.
Pagal tematiką ir atlikimo techniką jie suskirstyti šešias programas:
„Dokumentai/Kelionių užrašai“, „Apropriacijos/SUPER 8“, „Animaciniai
eksperimentai: ritmas, šviesa ir spalva“, „Tapyba - judesys“,
„Tyrimas/Metakinas“ ir „Apžavėtas“. Net ir animacija čia skirta ne
vaikams, o eksperimentams su smėliu, koliažais, linija ar spalva
neabejingiams suaugusiems.
Trys programos rodomos Nacionalinėje dailės galerijoje, kitos trys -
„Skalvijoje“. Visi filmai pristatomi su lietuviškais subtitrais.
Tiesa, jų nėra labai daug, nes pagrindinė daugelio filmų kalba -
vaizdas ir muzika - nereikalauja vertimo.
Viena programos įdomybių - visai begarsis Antonio Sistiagos filmas
„...ere erera baleibu izik subua aruaren...“, kurio pavadinimas - tik
atsitiktinių raidžių rinkinys. Ispanijos kino istorijoje tai
vienintelis pilno metražo filmas, sukurtas be kameros. Jo autorius net
septynioliką mėnesių tapė ant tuščios 35 mm celiulioidinę juostos tarsi
ant drobės. Rezultatas - tikra puota akims.
Ispanų eksperimentiniuose filmuose nesunku įžvelgti pagrindines
pasaulinio avangardinio kino tendencijas. Tačiau iš kitų šalių
menininkų darbų jie išsiskiria savo aistringumu - tabu nepaisančiu temų
pasirinkimu, spalvos ir garso intensyvumu. Iškalbingi jau patys juostų
pavadinimai - „Brutali aistra“, „Myliu tave, nes“, „Kruvinas filmas“,
„Juodasis šokis“ ar „Alisa Holivudo šalyje“.
„Labai daug autorių kalba apie kūną. Ir ne tik kaip apie sekso objektą,
ar jo reikšmę feministinių teorijų šviesoje, bet nemažai kalbama ir apie
senstantį kūną. Yra vienas puikus filmas, kur kamera lėtai slenka per
seno žmogaus kūną, kuris jau yra praradęs seksualinį, bet ne estetinį
žavesį“, - pasakojo Ž.Etevičiūtė.
Retrospektyvos pavadinimas „Nuo ekstazės iki euforijos“ - taip pat
neatsitiktinis. Pačiame pirmajame programos filme „Gaisras Kastilijoje“
- labai daug religinės ekstazės scenų, kurios gerokai primena visai
kitokią, ne dvasinę, o kūniškų malonumų sukeltą ekstazę. Beje, 1961
metų Kanų festivalyje šis filmas pelnė prizą prizą už specialiuosius
efektus.
Retrospektyvą užbaigia visos kolekcijos puošmena - ispanų manymu
nepelnytai pamirštas ir nepakankamai įvertintas Ivano Zuluetos šedevras
„Euforija“ (Arrebato). 1980 metais nufilmuota pilno metražo juosta
kupina keisto misticizmo. Ji tiesiog užhipnotizuoja žiūrovus, leisdama
kiekvienam susikurti savą matytos istorijos interpretaciją.