Be to, buvo kalbama, kad niekas nepamena, jog pastarąjį dešimtmetį nacionalinėje scenoje
baletą statytų Lietuvos choreografas.
Publikos smalsumą ir užtikrintumą galima suprasti - Anželika dar nė
karto nenuvylė. Priešingai: savo naujuoju kūriniu, didžia ir tikra
karalių meilės istorija iš naujo įžiebė prislopusius patriotinius
jausmus. Tuos, apie kuriuos pastaruoju metu lyg ir nebepatogu kalbėti.
Pagrindinę heroję įkūnijo baleto šokėja Beata Molytė. Tai dar ir dėl jos
publika skubėjo į premjerą. Mat nepamiršo jos giliai širdį palietusio
vaidmens A.Cholinos šokio spektaklyje „Ana Karenina“.
Įdomu tai, kad Anželiką lydinti bendraminčių komanda vis nesikeičia ir
savo idėjomis dar labiau paryškina unikalius jos sumanymus. Taupiomis
ir tuo pat metu išraiškingomis, turiniu turtingomis priemonėmis Lietuvos
Didžiosios kunigaikštystės epochos dvasią, bet greičiau - paminklą
meilei ir netekčiai - sukūrė scenografas Marijus Jacovskis.
450 kostiumų sukūrė dizaineris Juozas Statkevičius. Dar šiek tiek prieš
premjerą Juozas skundėsi, kad buhalterija jam neleidžia pirkti tiek
akmenukų, kiek reikia išsiuvinėti Barboros Radvilaitės karūnavimo
suknią. „Bet buhalterija bus nugalėta!“, - nepasidavė Juozas, sukūręs
nuostabią ir sunkią - vos ne sunkesnę už pačią artistę - suknelę.
Spektaklyje skambėjo Stasio Vainiūno, Arvydo Malcio, Henryko Mikolajaus
muzika, dirigentas - Robertas Šervenikas.