„Atsipalaiduokite – pasaulis yra kvailesnis, kurioziškesnis ir smagesnis, negu jūs manote“, – recenzuodamas Herkaus Kunčiaus romaną „Lietuvis Vilniuje“ rašo Laimantas Jonušys („Metai“, 2011, nr. 5).
Pagrindinis romano, jau sukėlusio didelį skaitytojų susidomėjimą ir audringą reakciją, herojus kalvarėnas Napoleonas Šeputis, po ilgų nesilankymo metų atvykęs į Vilnių, patiria religinę-patriotinę ekstazę. Netikėtai „nušvitęs“, leidžiasi kelionėn po miestą, pamokslaudamas ir telkdamas aplink save jam pritariančius keistuolius, kartu su jais prisimindamas absurdišką sovietinę praeitį ir krimsdamasis dėl protu sunkiai suvokiamos dabarties.
Atvykti į knygos pristatymą restorane „La Boheme“ būtina, nes būtent už jo sienos vyksta (sovietmečiu vyko) vienas iš įspūdingiausių romane „Lietuvis Vilniuje“ aprašytų atsitikimų. Ne tuščiai autorius nurodo: „Išskyrus knygoje minimus visuomenei nežinomus asmenis, visi kiti aprašyti veikėjai, kaip ir faktai, topografija ar dokumentai, yra tikri, o sutapimai – neatsitiktiniai.“ Su kai kuriais knygos herojais sostinės gatvėse susiduriame vos ne kasdien.