Vyriausybei pateiktoje naujoje Kino įstatymo redakcijoje
numatyta, kad kinui finansuoti lėšos skiriamos iš valstybės ir
savivaldybių biudžetų, 60 proc. pridėtinės vertės mokesčio už
filmų platinimą ir rodymą kino teatruose, rinkliavos už Filmų
registro duomenų teikimą, kitų šaltinių.
Kultūros ministerijos (KM) Profesionalaus meno skyriaus vedėja
Elė Ona Vilkienė BNS sakė, kad Kultūros ministerija siekė, jog
naujo įstatymo projekte būtų nurodyti aiškūs šaltiniai,
leisiantys gerokai padidinti finansavimą, tačiau su tuo nesutiko
Finasų ministerija.
„Mes norėjome juos sudaryti netgi procentinėmis dalimis, kad
galima būtų lėšas kinui prognozuoti, kad jos būtų
prognozuojamos, o ne tokios, kokias sugalvoja Vyriausybė“, - BNS
sakė Kultūros ministerijos atstovė.
Anot jos, siūlyta, kad filmų kūrimui būtų skiriama 1,5 proc.
praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius
gėrimus ir apdorotą tabaką, 10 proc. praėjusių metų faktinių
įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio ir 60 proc.
praėjusių metų faktinių įplaukų iš pridėtinės vertės
mokesčio už filmų platinimą bei viešą rodymą kino teatruose.
„Mes norėjome sudaryti tokią sumą, kuri atitiktų Islandijos
skiriamą savo kino industrijai remti. Tai yra 6 mln. eurų (apie 21
mln. litų)“, - tikino E.O.Vilkienė.
Tačiau Finansų ministerijos specialistams pasirodė, kad toks
lėšų skirstymas yra netinkamas ir valstybei sunkiai įgyvendinamas.
„Jie pasirėmė krize. (Pasak jų - BNS) viešųjų finansų
situacija nesuteikia galimybės didinti finansavimo atskiroms sritims
ar institucijoms, todėl nepritarė“, - sakė KM atstovė.
Todėl, anot E.O.Vilkienės, Vyriausybei buvo pateiktas
pakoreguotas variantas, kuriame minimos valstybės biudžeto lėšos,
savivaldybių lėšos ir 60 proc. pridėtinės vertės mokesčio už
filmų platinimą ir rodymą kino teatruose. Pastarojo mokesčio suma,
remiantis praėjusių metų duomenimis, siektų apie 3 mln. litų.
„Kino biudžetas priklausys nuo to, kaip Finansų ministerija
skirstys lėšas arba nuo to, kaip ministras sugebės „išsimušti“
lėšas“, - tvirtino pašnekovė.
Finansų ministerijos atstovė spaudai Giedrė Balčytytė teigė,
kad KM siūlymai neatitiko teisės aktų reikalavimų ir biudžeto
sudarymo principų.
„Pirma, galiojantys teisės aktai neleidžia iš tam tikrų
pajamų grupių paskirstyti lėšas pagal tam tikras sritis. Jeigu mes
visas pajamas taip suskirstysime, iš įvairių mokesčių, tai
nereikės biudžeto tvirtinti“, - sakė ji.
Anot G.Balčytytės, teisės aktai neleidžia iš anksto
„užprogramuoti pajamų dalies nukreipimo į vieną ar kitą
funkciją“.
Be to, jos teigimu, jeigu skirstant lėšos būtų kinui
paskirstomos pagal KM siūlymą, nukentėtų kitos sritys.