Venecijos bienalėje, bene didžiausiame ir garsiausiame pasaulyje šiuolaikinio meno renginyje, Lietuvai atstovaujantis 41 metų idėjų menininkas kiek įmanydamas stengiasi sodominti tiek bienalės rengėjus, tiek lankytojus.
Tik atvykęs į Veneciją įrenginėti mūsų šalies paviljono jis išsyk įsigijo kajaką. Originaliomis idėjomis stebinti mėgstantis kūrėjas sportine valtimi Venecijos kanalais sukorė apie dešimt kilometrų, kol pasiekė bažnyčią, kurios viename pastatų įsikūręs mūsų šalies paviljonas.
„Venecijoje labai brangios transporto paslaugos. Pamaniau, kad klajoti po Veneciją valtimi bus ir pigiau, ir greičiau, ir įdomiau. Juolab kad paviljone darbuosiuos visą mėnesį“, - kalbėjo D.Mikšys.
Irkluodamas Venecijos Didžiuoju kanalu, kur zuja ne tik gondolos, bet ir daug didesnės vandens transporto primonės, menininkas kiaurai peršlapo, bet tikslą pasiekė. „Teks įsigyti dar ir apsaugas nuo vandens“, - šyptelėjo D.Mikšys. Jis savąją „gondolą“ kol kas laiko uždarame bažnyčios kiemelyje, tačiau žada netrukus vėl ją pamerkti į kanalo vandenį.
Paviljoną „pašventino“ kokteliais
Didžiulėje Venecijos bienalėje, kurioje dalyvauja net 83 menininkai iš viso pasaulio ir 89 nacionaliniai paviljonai, labai svarbios iš lūpų į lūpas sklindančios kalbos, kuriančios savotišką mitą apie vieną ar kitą paviljoną ir taip pritraukiančios daugiau lankytojų. Tokias kalbas pakursto ne tik panašūs keisti kūrėjų poelgiai, bet ir paviljonų pristatymo vakarėliai, kuriuose apsilankę meno pasaulio atstovai vėliau su savo kolegomis dalijasi įspūdžiais, kad viename vakarėlyje esą buvę linksma, o kitame nuobodu.
Nors 54-oji Venecijos bienalė žiniasklaidos atstovams duris atveria šiandien, o visiems žiūrovams – tik šeštadienį, būtent dėl minėtos priežasties mūsų šalies atstovai jau vakar surengė neoficialų Lietuvos paviljono pristatymą, į kurį sugužėjo kelios dešimtys svečių – oficialus Lietuvos paviljono atidarymas įvyks penktadienį.
Jie ne tik apžiūrėjo paviljone pristatomą D.Mikšio projektą „Už balatos užuolaidos“, bet ir iki gilios nakties bendravo tarpusavyje, klausėsi didžėjų muzikos, vaišinosi kokteiliais iš lietuviškos degtinės, gardžiavosi itališkomis alyvuogėmis.
Įsikūrė įspūdingame pastate
D.Mikšio instaliacija-performansas „Už baltos užuolaidos“ eksponuojamas Scuola di San Pasquale Baylon brolijos bendruomenės namuose, kuriuos klaidžioje Venecijoje ne venecijiečiui rasti taip pat sunku, kaip venecijiečiui pasaulio žemėlapyje – Lietuvą.
Šiuos namus 1675 metais pastatė Gerolamo Viviani, Baldassare Longhenos pasekėjas. Originalus pastato interjeras, deja, neišliko, o šiandien jais naudojasi Cavalieri di San Marco ordinas. Tačiau tiek pastato išorė, tiek vidus – išties įspūdingi ir labai tinkami konceptualiam D.Mikšio projektui.
Pusapvaliais laiptais užkopus į didžiulę salę aukštomis lubomis išvyksti ne tik aukštus arkinius langus, bet ir milžinišką baltą užuolaidą, ekspozicinį stalą, suolus ir kėdes bei priimamojo stalą, už kurio sėdintis paviljono darbuotojas supažindina kiekvieną lankytoją su katalogu.
Atsivertęs knygą, kurioje sudėtos 173 lietuvių menininkų, per Lietuvos nepriklausomybę gavusių valstybės stipendiją, kūrinių reprodukcijos, lankytojas gali išsirinkti ir paprašyti apžiūrėti bet kurio kūrinio originalą. Jis atnešamas iš anapus baltos užuolaidos esančios saugyklos. Tad ekspozicija nuolat kinta, priklausomai nuo lankytojų aktyvumo ir pageidavimų.
Vakarykštis mūsų šalies nacionalinio paviljono pristatymas įrodė, kad lankytojams lyg ir patinka turėti galimybę patiems keisti ekspoziciją, tačiau kažin ar jie turi laiko ir noro gilintis į D.Mikšio idėjos subtilumus ir mūsų šalies nepriklausomybės metų dailės padėtį.
Tačiau viena aišku – lietuvių projektas vis dėlto skatina domėtis meno kūriniais ir juos supančiu kontekstu. Nejau domėsies ir grožėsies balta užuolaida! Šiuo požiūriu šiųmetis kūrinys iš esmės skiriasi nuo prieš porą metų Venecijoje pristatyto Žilvino Kempino kūrinio „Tūba“, kuris lankytojus viliojo savo efektingumu.
Kaina – pusė milijono
Projekto „Už baltos užuolaidos“ kuratorius Kęstutis Kuizinas aiškino, kad šis projektas įdomus ir tuo, kad jis tarsi aukštyn kojom apverčia įprastą nacionalinių parodų bienalėje tvarką. „Dauguma šalių savo pasirodymus bienalėje grindžia sutelkdama dėmesį į vieno ar kito autoriaus idėją, kuri kartais mažai ką pasako apie kontekstą, kuriame ji atsirado. „Už baltos užuolaidos“ atveju viskas vyksta atvirkščiai – mes savo dėmesį nukreipiame ne į ledkalnio viršūnę, o į nematomą jo dalį, kuri paprastai skendi po vandeniu.
O kur dar toks lyg ir šmaikštus mūsų projekto aspektas, kad į Veneciją veždami lyg ir vieną meno kūrinį, vis dėlto atvežėme net 173 kūrėjų darbus“, - kalbėjo K.Kuizinas.
Paklaustas, kiek Lietuvai kainuos šis keistokas, bet įdomus ir abejingų nepaliekantis pasirodymas bienalėje, K.Kuizinas neslėpė: „570 tūkst. litų“.