Venecijos bienalėje – garbingas apdovanojimas Lietuvos paviljonui (nuotraukos)

Šeštadienį Venecijos bienalės atidarymo metu buvo apdovanoti šio pasaulyje didžiausio ir seniausio meno renginio laureatai. Apdovanojimų ceremonijos metu nuskambėjo ir Lietuvos pavadinimas. Mūsų šalies paviljoną „Už baltos užuolaidos“, sumanytą 41 metų idėjų menininko Dariaus Mikšio, bienalės žiuri paskelbė išskirtiniu ir apdovanojo diplomu.

„Už konceptualiai elegantišką ir vaisingai ambicingą savo šalies meno istorijos pristatymą“ – taip žiuri suformulavo prizo skyrimo Lietuvos paviljonui priežastis. Kalbant sportiniais terminais, D.Mikšiui įteiktas diplomas prilygsta antrajai vietai. Turint omenyje tai, kad 54-oje Venecijos bienalėje dėl „Auksinio liūto“, skiriamo geriausiam paviljonui, varžėsi net 89 šalių paviljonai, tai – išties didelė sėkmė ir dar didesnis mūsų šalies šiuolaikinio meno pripažinimas.

„Auksinį liūtą“, skiriamą geriausiam nacionaliniam paviljonui, vertinimo komisija šiais metais įteikė Vokietijos paviljonui. Jo idėjos autorius Christophas Schlingensiefas garbingojo prizo negalėjo atsiimti, nes jis prieš metus mirė nuo plaučių vėžio.

Vokietijos paviljono kuratorė Susanne Gaensheimer, nepaisydama menininko mirties, nusprendė Venecijoje pristatyti savotišką jo darbų retrospektyvą, kuris, pasirodo, buvo verta garbingo prizo.

„Auksinis liūtas“, skiriamas geriausiai pagrindinėje parodoje „ILIUMInacijos“ pasirodžiusiam menininkui, atiteko JAV kūrėjui Christianui Marclay, Venecijoje pristačiusiam originalų ir paveikų videofilmą „Laikrodis“.

Filmas trunka 24 valandas. Jį Ch.Marclay su šešiais asistentais kūrė dvejus metus. Tiksliau, ne kūrė, o montavo iš kelių tūkstančių filmų ištraukų, kuriuose rodomi laikrodžiai arba girdimas jo tiksėjimas. Šiame savitame kūrinyje daugybės garsių filmų (nuo Davido Leano Didžiųjų lūkesčių“ ar Roberto Stevensono „Merės Popins“ iki „Kapinių plėšikės“ su Angelina Jolie) personažai keičia vienas kitą, bet daro beveik tą patį – žvelgia į savo laikrodį, klausosi senelio laikrodžio tiksėjimo, eina iš proto nuo žadintuvo skambėjimo...

Sidabrinis liūtas, skiriamas geriausiai „ILIUMInacijose“ pasirodžiusiam perspektyviam jaunam menininkui, atiteko Didžiosios Britanijos kūrėjui Haroonui Mirzai, Venecijoje pristačiusiam kelias garso ir vaizdo instaliacijas.

Bienalės žiuri, be Lietuvos paviljono, specialiuoju diplomu dar apdovanojo ir švedų menininkę Klarą Liden.

Venecijos miesto parke („Giardini“) įvykusio bienalės atidarymo metu buvo įteikti ir du Auksiniai liūtai už viso gyvenimo nuopelnus. Jie atiteko Elainei Sturtevant ir Franzui Westui. E.Sturtevant garsi tuo, kad jos kūriniai – tai tokių menininkų kaip Andy Warholas, Marcelis Duchampas, Josephas Beuysas, Frankas Stella darbų kopijos. F.Westas – vienas reikšmingiausių šiuolaikinių skulptorių, kuriantis spalvingas sumazgytus makaronus primenančias skulptūras.

D.Mikšio instaliacija-performansas „Už baltos užuolaidos“ eksponuojamas „Scuola di San Pasquale Baylon“ brolijos bendruomenės namuose, kuriuos klaidžioje Venecijoje ne venecijiečiui išties sunku. Nepaisant to, per dieną mūsų šalies paviljoną aplanko daugiau nei šimtas žmonių. Po apdovanojimo lankytojų skaičius turėtų smarkiai padidėti.

„Scuola di San Pasquale Baylon“ brolijos bendruomenės namus 1675 metais pastatė Gerolamo Viviani. Originalus pastato interjeras, deja, neišliko, o šiandien jais naudojasi Cavalieri di San Marco ordinas. Tačiau tiek pastato išorė, tiek vidus – išties įspūdingi ir labai tinkami konceptualiam D.Mikšio projektui.

Pusapvaliais laiptais užkopus į didžiulę salę aukštomis lubomis išvyksti ne tik aukštus arkinius langus, bet ir milžinišką baltą užuolaidą, ekspozicinį stalą, suolus ir kėdes bei priimamojo stalą, už kurio sėdintis paviljono darbuotojas supažindina kiekvieną lankytoją su katalogu.

Atsivertęs knygą, kurioje sudėtos 173 lietuvių menininkų, per Lietuvos nepriklausomybę gavusių valstybės stipendiją, kūrinių reprodukcijos, lankytojas gali išsirinkti ir paprašyti apžiūrėti bet kurio kūrinio originalą. Jis atnešamas iš anapus baltos užuolaidos esančios saugyklos. Tad ekspozicija nuolat kinta, priklausomai nuo lankytojų aktyvumo ir pageidavimų.

* Venecijos bienalė – seniausias ir garbingiausias vaizduojamojo meno renginys pasaulyje. Pirmą kartą ji įvyko 1895 m. * Bienalėje kiekviena šalis pristato geriausius savo menininkus ir lyg olimpinėse žaidynėse varžosi dėl geriausio paviljono apdovanojimo – Auksinio liūto. Seniausi bienalės paviljonai – JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos, Rusijos ir kai kurių kitų šalių – įsikūrę Venecijos miesto parke Giardini, kurio plotas – 50 tūkst kv. metrų. Kiti paviljonai išsibarstę visame mieste. * Šiemet bienalėje dalyvauja rekordinis šalių skaičius – įrengti net 89 nacionaliniai paviljonai. Į papildomą programą įtraukta dar keliasdešimt šiuolaikinio meno renginių. Venecijos bienalės rengėjų kuruojamoje parodoje, pavadintoje „ILIUMInacijos“ šiais metais dalyvauja net 83 menininkai iš viso pasaulio. Paroda vyksta miesto parke „Giardini“ ir Arsenale. * Venecijos bienalėje Lietuva dalyvauja nuo 1999 m. Pirmasis didelį kuratorių ir kritikų susidomėjimą sukėlęs Lietuvos atstovas buvo D.Narkevičius (2001 m.). Neliko nepastebėti ir kiti lietuvių projektai, kai šaliai 2005 m. atstovavo J.Mekas, 2007 m. – N. ir G.Urbonai, o 2009 m. - Ž.Kempinas. * Šiais metais Lietuvai Venecijos bienalėje atstovauja du menininkai. D.Mikšys Lietuvos paviljone pristato ŠMC kuruojamą projektą „Už baltos užuolaidos“, o pagrindinėje parodoje „ILIUMINacijos“ rodomi du G.Didžiapetrio darbai. * Venecijos bienalė vyks iki šių metų lapkričio 27 dienos. * Bilieto kaina – 20 eurų. Taikomos nuolaidos lankytojų grupėms, studentams, vaikams.