Tiek paveldosaugininkai, tiek ir etninės kultūros
globos ekspertai yra įsitikinę, kad materialaus ir nematerialaus
paveldo apsaugos sujungimas į vieną dėl visiškai savo esme
skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos bus pražūtingas menkiau
išvystytai nematerialaus paveldo puoselėjimo sričiai.
Kreipimesi raginama šį klausimą spręsti Lietuvos paveldo,
lietuvių gyvosios etnokultūros plėtojimo galimybių gausinimo ir
stiprinimo, o ne mažinimo, menkinimo ir naikinimo linkme.
„Slapčia ir skubiai pateiktas ir skubos tvarka į Seimo
dienotvarkę įtraukti bandomas abiejų institucijų sujungimo
projektas yra nepagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais, net
nebuvo pabandyta įrodyti, ar konkrečiais rodikliais pagrįsti
nuomonę, kad toks dviejų savarankiškų aukščiausių Lietuvos kultūros
paveldo ir etninės kultūros ekspertinių institucijų panaikinimo ir
mišrios paveldo-etninės kultūros tarybos steigimo įstatymas duos
kokią nors apčiuopiamą naudą“, - sako EKGT narys etnologas Jonas
Vaiškūnas.
Pasak Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės doc. dr.
Dalios Urbanavičienės, tautinės savimonės ir etnokultūrinių
vertybių gyvybingumo globa negali būti prilyginama vien paveldo
apsaugai, nes ji reikalauja ypatingo dėmesio ir visiškai kitokių
nei paveldosaugoje puoselėjimo metodų, todėl yra būtina išsaugoti
Etninės kultūros globos tarybą ir Kultūros paveldo komisiją kaip
savarankiškas institucijas.
Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi yra Lietuvos nacionalinės UNESCO
komisijos pirmininkas ekologas prof. dr. Romas Pakalnis, rašytojai
Marcelijus Martinaitis ir Jonas Mikelinskas, Vytautas V.
Landsbergis, dainininkės Veronika Povilionienė ir Aistė
Smilgevičiūtė, kompozitorius Laimis Vilkončius, aktorius Tomas
Vaisieta, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė, daugybė garsių
mokslininkų: hab. dr. Viktorija Daujotytė, prof., habil. dr.
Romualdas Grigas, akademikas Zigmas Zinkevičius; profesoriai:
Antanas Tyla, Bronislovas Genzelis, Steponas Ašmontas, Ona
Voverienė, Krescencijus Stoškus, Juozas Pabrėža ir kiti.
Šių metų birželio 1 d. Seimo Valdybos darbo grupės vardu Seime
buvo įregistruotas įstatymo projektas Dėl Lietuvos Respublikos
valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymo,
kuriuo numatoma sujungti dvi Seimui atskaitingas institucijas:
Etninės kultūros globos tarybą (EKGT) ir Valstybinę kultūros
paveldo komisiją (VKPK), įsteigiant vieną mišrią instituciją -
Valstybinę kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybą.
Nepaisant Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto
nepritarimo tokiai reorganizacijai bei daugkartinių
etnokultūrininkų ir kitų kultūros sričių veikėjų bei visuomeninių
organizacijų raštų ir pareiškimų, jog šių dviejų itin jautrioms ir
svarbioms Lietuvos kultūros sritims - paveldui ir etninei kultūrai
atstovaujančių institucijų sujungimas tik susilpnintų jų veikimą ir
įtaką tiek paveldo, tiek ir etninės kultūros srityse.
Kreipimąsi pasirašiusieji teigia, kad vietoj panaikinti siūlomų
EKGT ir VKPK siūloma sukurti naujoji hibridinė institucija
Valstybinė kultūros paveldo ir etninės kultūros taryba būtų
nepajėgi aprėpti ir priimti kompetentingus sprendimus ir paveldo ir
etninės kultūros politikos srityje, nes nebeturės regioninių
Tarybos padalinių 5-iuose Lietuvos etnografiniuose regionuose.
Būtent per juos įgyvendinama etnografinių regionų kultūros globa.
Ją sudarys tik 12 narių (vietoj 21 EKGT nario ir 12 VKPK narių),
kurie savo veikla turės aprėpti visas Lietuvos paveldo ir etninės
kultūros sritis. Jos nariais galės būti tik mokslo ir studijų
institucijų atstovai, o visuomeninės organizacijos ir kitos
Lietuvos paveldo ir etnokultūros srityje veikiančios institucijos
bus nušalintos. Be to, jos funkcijos bus susiaurintos iki siūlymų
bei informacijos teikimo vien Seimui, kai dabar Taryba ir Komisija
siūlymus dar teikia Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms,
informuoja apie iškilusias problemas visuomenę.