Tarp pasirašiusiųjų yra režisierius ir rašytojas Vytautas V.Landsbergis, poetas Vladas Braziūnas, rašytojas Marcelijus
Martinaitis, režisierius ir dirigentas Povilas Mataitis, režisierė
Danutė Keturakytė, dainininkės Veronika Povilionienė ir Aistė
Smilgevičiūtė, muzikantas Rokas Radzevičius, menotyrininkė
Viktorija Daujotytė, istorikas Antanas Tyla, filosofas Bronislovas
Genzelis, kalbininkas Juozas Pabrėža, Vilniaus universiteto
Orientalistikos centro vadovas Audrius Beinorius.
Į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę dėl savo vadovaujamos
institucijos naikinimo pirmadienį kreipėsi ir Etninės kultūros
globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.
Anot jos, birželio 1-ąją Seime skubos tvarka užregistruoti
teisės aktų pakeitimų projektai, kuriuos priėmus, EKGT ir VKPK
būtų panaikintos, vietoj jų būtų įkurta Valstybinė kultūros
paveldo ir etninės kultūros taryba.
„Šis siūlymas nėra pagrįstas jokiais ekonominiais
skaičiavimais, nėra įrodyta kokia nors jo nauda, o žala tiek
kultūros paveldui, tiek etninei kultūrai būtų akivaizdi“ - teigia
kultūros ir mokslo veikėjai.
Jų teigimu, jei abi institucijos bus sujungtos, naujoji įstaiga
neužtikrins jų veiklos tęstinumo, jos funkcijos bus susiaurintos
iki siūlymų bei informacijos teikimo vien Seimui. Tuo metu dabar
taryba ir komisija, siekdamos užtikrinti etninės kultūros
valstybinės globos ir paveldo apsaugos koordinavimą, siūlymus dar
teikia Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms ir savivaldybėms,
informuoja visuomenę apie iškilusias problemas.
EKGT pirmininkė Seimo nariams pateikė šio siūlymo trūkumų ir
procedūrinių pažeidimų analizę bei siūlo įstaigų jungimą
numatančius teisės aktų pakeitimo projektus atmesti.
Siūlydama išsaugoti savarankišką EKGT statusą, į parlamentą
taip pat kreipėsi Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba.
Asociaciją sudaro 12 organizacijų: Lietuvos architektų
sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos dizainerių
sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos
kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga,
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga,
Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailės kūrėjų
sąjunga, Teatro sąjungos meno kūrėjų sąjunga, Nacionalinė
žurnalistų kūrėjų asociacija.
Anot institucijų pertvarkai prieštaraujančiųjų, tarybos ir
komisijos veiklos kryptys skirtingos.
„Vienos šių sričių ekspertai nedaug ką gali pasakyti apie
kitos veiklą, todėl jų bendras darbas vienoje taryboje būtų ne
toks produktyvus ir gali susilpninti naujos tarybos kompetenciją
abiejose srityse. Todėl jungti šias institucijas nesiūlome“, -
teigia meno kūrėjai.
Rekomendaciją šiuo klausimu pateikė ir dešimties užsienio
šalių ekspertai, kurie siūlo nejungti nematerialų paveldą
globojančių mažesnių ir silpnesnių institucijų su didesnėmis,
stipresnėmis ir geriau įsitvirtinusiomis materialaus paveldo
apsaugos institucijomis.
Sujungti minėtas dvi institucijas siūlo Seimo valdybos sudaryta
darbo grupė. Įstatymo pataisas jos vardu Seime registravo parlamento
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas
Stundys.
Darbo grupės nuomone, „etninė kultūra ir paveldas yra susiję,
todėl formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką būtų
tikslinga ir etninę kultūrą ir kultūros paveldą vertinti
bendrai“.
„Analizuojant institucijų, atsakingų už kultūros paveldo
apsaugą ir etninės kultūros globą veiklos tikslus ir funkcijas,
galima pastebėti panašumą ir funkcijų dubliavimą“, - teigiama
įstatymo pataisas aiškinančiame rašte.
Darbo grupės teigimu, sujungus Etninės kultūros globos tarybą
ir Valstybinės kultūros paveldo komisiją bus sustiprintas naujos
institucijos ekspertinis lygis, būtų taupomos valstybės biudžeto
lėšos.