„Kaip kultūros ministras galiu pasakyti, kad tikrai kultūros
pasaulio šita istorija nepapuošia, o veikiau iškelia labai rimtų
klausimų - kiek mes esame pajėgūs sukurti tokį nacionalinį epą
(...) Aš manau, kad ir idėja bloga, ir būdas atrinkti tokį
projektą - blogas“, - BNS sakė kultūros ministras.
Parengiamiesiems darbams išleista 0,5 mln. litų, bet dabar
aišku, kad pačio filmo nebus.
A.Gelūnas BNS sakė, kad kūrėjai pateikė reikiamus dokumentus,
parodančius, kad pinigai buvo išleisti avansams ir parengiamiesiems
darbams. Deja, jų užbaigti nepavyko, nes iš Vyriausybės nebuvo
gauti žadėti 10 mln. litų.
„Kultūros reiškinio, politikos, vadybos kontekste, tai yra labai
nemalonus faktas, kuris demonstruoja tarsi mūsų nesusitvarkymą
su nacionalinės reikšmės kultūros projektais, bet kita vertus,
Valstybės kontrolė neranda pagrindo teigti, kad įvyko šiurkštus
pažeidimas ir galvoja, kad tie pinigai, kuriuos Kultūros ministerija
išmokėjo filmo kūrėjams ir kuriuos juos išleido įvairiems
avansams bei parengiamiesiems darbams, nėra neteisėta veika ar
pažeidimas. Taigi, manau, kad šitoje vietoje mes nelabai ką turime
pasakyti“, - tvirtino ministras.
Jis sakė, kad ministerija į teisėsaugos institucijas ar teismus
kreiptis nesvarsto galimybės, nes to nesiūlo Valstybės kontrolė.
A.Gelūnas atskleidė abejojantis projekto sėkme, jeigu net ir
žadėtosios lėšos būtų skirtos, nes esą jam per didelės įtakos
turėjo politikai.
„Tai yra tikrai Lietuvos nepuošianti istorija, bet daugiau
politine ir viešosios opinijos prasme, o ne finansine ar nusikaltimo
prasme, nes visas mechanizmas buvo sudarytas taip, kad ekspertų
nuomonės buvo nepaisoma, prisimenant filmo kūrimo istoriją, ir
tiems filmo kūrėjams kūrimo privilegija ar pareiga atiteko
įsikišus politikams. Net juokauja kolegos, kad ekonominė krizė
ištiko laiku, nes mes nebūtume turėję tų 10 mln. litų iš kur
paimti“, - BNS sakė kultūros ministras.
2010-aisiais turėjęs pasirodyti Žalgirio mūšio 600-ąsias metinėms skirtas filmas buvo kuriamas kaip epinė drama. Pagrindinis
dėmesys, kaip skelbta, filmo scenarijuje turėjo būti skirtas
Lietuvos kunigaikščių santykių evoliucijai, ketinta atskleisti
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir būsimo Lenkijos
karaliaus Jogailos, dviejų valstybių suartėjimą, kuris padėjo
sutelkti jėgas lemiamai kovai su grėsminga priešo kariuomene.
Filmo kūrimą taip pat buvo aptemdęs konfliktas tarp scenarijaus
autorių.