Į šią problemą dėmesį atkreipė ir kitų posėdyje
dalyvavusių valstybės institucijų atstovai. Anot jų, muziejų
galima įtraukti į įvairius turizmui skirtus leidinius, tačiau
reikia turėti, ką jiems parodyti. Kol kas muziejus turi tik
įspūdingus pastatus, bet ekspozicija - labai skurdi.
Be to, nėra ir papildomų paslaugų, pavyzdžiui, kavinės
lankytojams.
N.Laužikienė pranešė, kad Kultūros ministerija paprašė
kitų metų biudžete Etnokosmologijos muziejui papildomai skirti 100
tūkst. litų ekspozicijos konkursui surengti.
„Negalima sakyti, kad muziejuje visai nėra ekspozicijos, ji yra,
bet minimali, sukurta iš minimalių priemonių. Architektūra yra
labai įdomi, labai traukianti, bet turinys nėra pakankamai
užpildytas. Manome, kad šiandien prioritetas yra būtent
ekspozicija“, - po posėdžio BNS sakė kultūros viceministrė.
ŠMKK nariai prieš keletą savaičių lankėsi Molėtų rajone
įsikūrusiame muziejuje, kur jiems buvo pristatyta architektas
Gintauto Kažemėko vizija, kaip galėtų atrodyti Etnokosmologijos
muziejaus ekspozicija. Pagal ją, siūloma sukurti interaktyvią
virtualią ekspoziciją, sukurti interaktyvų žaidimą ir
interaktyvią mokymo programą.
„Ta vizija tikrai yra patraukli, paremta šiuolaikinėmis
technologijomis, media priemonėmis, audio garsais pristatoma
ekspozicija. Etnokosmologijos muziejui tai būtų labai priimtina ir
tinkama“, - sakė N.Laužikienė.
Anot jos, ši vizija greta kitų galės dalyvauti konkurse.
Viceministrės teigimu, ekspozicijai įrengti reikės kelių
milijonų litų (G.Kažemėkas savo pasiūlymas kainuotų apie 2,5
mln. litų be pridėtinės vertės mokesčio). Pinigų ketinama
ieškoti įvairiuose fonduose.
„Tai prioritetų klausimas, galima ieškoti finansavimo, paramos
iš fondų. Pirmiausia reikia turėti gerą projektą ir po to
ieškoti galimybių tą projektą įgyvendinti“, - kalbėjo
viceministrė.
Etnokosmologijos muziejaus vadovo Gunaro Kakaro ŠMKK pateiktoje
medžiagoje nurodoma, kad jo vadovaujamai įstaigai lėšų reikia
gerokai daugiau.
Anot jo, dar neįrengtas atitinkamo lygio nuolatinių muziejaus
ekspozicijų kompleksas, nebaigta muziejaus gyvybiškai svarbių
patalpų ir pastatų rekonstrukcija, nėra lėšų samdyti aukštos
kvalifikacijos gidų ir vadybininkų, trūksta pinigų būtinoms ūkio
išlaidoms.
Dokumente teigiama, kad baigti rekonstrukcijos darbus reikia 7,85
mln. litų. Beveik milijono litų reikėtų Saulės sistemos planetų
modeliams įrengti, lauko skulptūrai „Žvaigždikis“ - 180 tūkst.
litų, ūkio išlaidoms prašoma apie 140 tūkst. litų per metus.
53 tūkst. litų prašoma lauko ekspozicijai įrengti. Šiuo metu
lauko ekspoziciją sudaro šeši dubeniuoti akmenys, Saulės laikrodis
ir muziejaus sodas su originaliomis akmenų kolonomis. Parengtas
projektas senovinio lietuviško kalendorinio akmenų rato, kurį
sudaro dideli iki 30 tonų akmenys jau suvežti iš visų Lietuvos
apskričių.
G.Kakaras taip pat siekia muziejuje sukurti visų kosminių
valstybių aeronautikos-kosmonautikos ir kosminių ateities planų
ekspoziciją. Anot muziejaus vadovo, tokios ekspozicijos nėra niekur
pasaulyje.
„Niekur pasaulyje nėra, kad visų valstybių pasiekimai būtų
vienoje vietoje. Įsivaizduokite, iš NASA gautas mažas Mėnulio
akmenukas - būtų kolosalus dalykas“, - per ŠMKK posėdį kalbėjo
G.Kakaras.
Su Ūkio ministerijos pagalba išsiųsti laiškai į dešimt
valstybių dėl bendradarbiavimo.
„Jau vyksta projekto derinimas su Japonija, Rusija, Indija ir
Ukraina“, - teigė G.Kakaras.
Dabartinėje vietoje Etnokosmologijos muziejus įsikūrė 2003
metais. Muziejus turi didžiausią Europoje mėgėjams skirtą
teleskopą.