Vykdydami jo valią, neįkainojamą kolekciją mūsų šaliai padovanojo jo našlė, Amerikos operos žvaigždė Regina Resnik-Blatas ir jos sūnus Michael Davis.
Nuo šiol Lietuvos dailės muziejus galės didžiuotis, savo fonduose
turėdamas net 340 N.Arbit Blato kūrinių. Pusantro šimto darbų balandį buvo
atgabenta iš dailininko dirbtuvės Venecijoje, o vakar Vilnių pasiekė dar
beveik du šimtai darbų iš Blatų namų Niujorke.
Šioje, dabar jau lietuviškoje kolekcijoje - per 100 N.Arbit Blato tapybos
darbų, 80 skulptūrų, 120 scenovaizdžių, graviūrų, afišų, dailininko
nuotraukų, asmeninių daiktų. Tarp jų - net molbertas su dažais,
teptukai bei keturios lietuviškų smūtkelių skulptūrėlės, kurias
dailininkas dar prieš karą išsivežė iš Lietuvos ir išsaugojo iki pat
mirties.
Ir dar - Lietuvą pasiekė visų N.Arbit Blato parodų katalogai. Vadinasi, nuo
šiol Lietuvos dailės muziejus taps jo kūrybos tyrimų centru.
N.Arbit Blatas buvo puikus portretistas. Jo galerijoje - mylimos žmonos
R.Resnik-Blatas, violončelės genijaus Mstislavo Rostropovičiaus,
jaunystės draugo dailininko Pablo Picasso, tėvynainio dailininko, kilusio
iš Druskininkų, Žako Lipšico ir kitų garsių amžininkų veidai.
N.Arbit Blato palikimo dalis iš Venecijos buvo pargabenta specialiu
sunkvežimiu. Jį lydėjo pats muziejaus vadovas Romualdas Budrys ir beveik
du dešimtmečius su dailininku bendravęs žurnalistas ir kolekcionierius
Vilius Kavaliauskas.
Iš Amerikos dailiniko darbai buvo parplukdyti laivais, specialiuose
konteineriuose ir šiuo metu jau kruopščiai išpakuojami muziejuje.
Iš gautos kolekcijos muziejus parengs didelę parodą, kuri šių metų
liepos 1 d. bus atidaryta Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje.
Parodoje apsilankys ir birželio 30 d. - liepos 1 d. Vilniuje vyksiančio
Demokratijų bendrijos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lietuva, forumo
dalyviai.
Į forumą atvyks viena įtakingiausių pasaulio moterų, JAV valstybės
sekretorė Hillary Clinton. Vilniuje ji taip pat turės progos susipažinti
su N.Arbit Blato dovana Lietuvai.
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, vertindamas Lietuvai padovanotą
N.Arbit Blato palikimą sakė, jog tai pirmiausia - geros valios gestas,
įrodantis, kad šis garsus kūrėjas yra brangus mūsų šalies kultūros
palikimo dalis.
„N.Arbit Blatas - mega žvaigždė visame pasaulyje. Jo darbų turi visi
garsiausi Europos ir Amerikos muziejai. Jis pasaulinėje dailėje -
vienas girdimiausių litvakų“, - įsitikinęs pats dailininkas ir puikiai
dailę išmanantis A.Gelūnas.
Ministras taip pat pasidžiaugė, kad netrukus Lietuva galės didžiuotis ne
tik N.Arbit Blato palikimu, bet ir kito garsaus visame pasaulyje iš Vilniaus
kilusio litvako dailininko Samuelio Bako, šiuo metu gyvenančio Bostone
(JAV) kūrinių kolekcija.
Jis Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo lankėsi ne kartą, o 2000 m.
Vilniuje buvo surengęs savo darbų parodą.
„Šiuo metu su S.Baku kalbamės apie maždaug 9 mln. JAV dolerių vertės jo
darbų kolekcijos dovaną Lietuvai, kuri būtų nuolatos eksponuojama
restauruotose Žydų muziejaus patalpose Vilniuje“, - sakė ministras.
Tikimasi, kad Lietuvai atiteks ir dar vieno žinomo iš Vilniaus kilusio
litvako dailininko Rafaelio Chvoleso palikimas.
Svarbiausios A.Blato gyvenimo datos ir įvykiai
Neemija Arbit Blatas gimė 1908 m. lapkričio 19
d. Kaune muzikos instrumentų prekybininko šeimoje.
1917 m. priešti pradėjo vaikų namuose Poltavoje, kur Pirmojo pasaulinio
karo metais su žydų pabėgėliais septynerius metus glaudėsi Arbitblatų
šeima.
Šeimai sugrįžus į Lietuvą, N.Arbit Blatas tapybos mokėsi pas Vilniaus meno
mokyklos auklėtinį Jokūbą Mesenbliumą.
1926 m., pasiekęs Paryžių, įsikūrė Monparnase. Čia šešerius metus mokėsi
dailės mokyklose - Academie Lhote, Academie de la Grande Chaumiere,
Academie Julian.
1927 m. Lietuvių dailės parodoje dalyvavo su paveikslu „Senas žydas“, o
Biržos salėje kartu su dailininku A.Šimkūnu surengė personalinę parodą.
1932 m. įsteigė pirmąją privačią galeriją Kaune.
1933 m. Pirmoji persinalinė paroda Paryžiuje. Vedė Sylvią Satenstein,
su kuria susilaukė dukters Dorotėjos. Ji iki šiol gyvena Paryžiuje.
1939 m. emigruoja į JAV. Apsigyvena Niujorke.
1941 m. N.Arbit Blatui suteikta JAV pilietybė.
Študhofo koncentracijos stovykloje miršta motina. Tėvą, išgyvenusį
Dachau, palūžusia sveikata sūnus parsivežė į Niujorką, bet čia jis
laisve pasidžiaugė tik kelis mėnesius.
1947 m. N.Arbit Blatas tapo tikruoju Paryžiaus Rudens salonų nariu.
1967 m. Paryžiaus Musee de l'Orangerie įsigijo N.Arbit Blato sukurtą
dailininko Chaimo Soutine'o skulptūrą, kurią užsakė Prancūzijos
Respublikos vyriausybė.
1973 m. Hamburge, britų režisieriui Christoperiui Nupenui filmuojant
operos spektaklį „Karmen - svaja ir likimas“, susitiko su JAV operos
dainininke Regina Resnik (žydė, kilusi iš Ukrainos - Red.). Pora
susituokė 1975 m.
1975-1984 m. N.Arbit Blatas ir R.Resnik-Blatas kartu sukūrė daugybę
scenovaizdžių ir kostiumų bendriems operų pastatymams.
1978 m. už nuopelnus prancūzų menui N.Arbit Blatui suteiktas Prancūzijos
Garbės legiono riterio vardas.
1980 m. istorinio Venecijos geto aikštėje Campo del Ghetto Nuovo
atidengtas N.Arbit Blato sukurtas paminklas holokausto aukoms atminti -
septynių bronzinių bareljefų kompozicija. Jos kopijos yra Prayžiuje,
Niujorke ir Kaune, IX forto muziejuje. Lietuvai kopiją 2003 m.
padovanojo R.Resnik-Blatas.
1998 m. N.Arbit Blatas su žmona Regina pirmą kartą po išvažiavimo iš Lietuvos
apsilankė gimtajame Kaune. Čia, miesto centre, iki šiol išlikęs namas,
kur gyveno dailininko šeima.
Nuo 1982 iki pat mirties 1999 m. dailininkas rengė parodas garsiausiuose
pasaulio muziejuose ir galerijose.
2008 m., minint N.Arbit Blato 100-metį, Hebrew Union College-Jewish Institute
of Religion Niujorke surengė dailininko retrospektyvinę parodą.