Kolekciją sudaro 340 A.Balto kūrinių: tapybos, skulptūros,
grafikos, scenovaizdžių, piešinių. Jie padovanoti iš A.Blato
dirbtuvių Niujorke bei Venecijoje, pranešė LDM.
Kolekcijoje - ir Paryžiaus bei Prancūzijos miestelių
kraštovaizdžiai, naktinės Venecijos vaizdai, didžiosios scenos bei
muzikos elito atstovų – dailininko žmonos, garsios amerikiečių
operos dainininkės ir režisierės Reginos Resnik, Luciano Pavarotti, Placido Domingo, legendinio
prancūzų mimo Marcelio Marceau bei Monmartro
dailininkų - Pablo Picasso, Maurice'o Vlamincko, Mane Katzo atvaizdai.
Kolekciją praturtina virtuoziški kūriniai, sukurti pagal
B.Brechto „Operos už tris skatikus“ tematiką: operos scenomis
ištapytos durys iš dailininko namų Venecijoje, du litografijų
ciklai bei dešimties personažų skulptūrų grupė, taip pat
įtaigūs natiurmortai.
Atskirą grupę kolekcijoje sudaro Holokausto aukų bei tragiškai
žuvusios dailininko motinos ir tėvo atminimui sukurti kūriniai –
septynių bronzos plakečių kompozicija, ekspresyvios ir dramatiškos
drobės, pirmieji Holokausto monumento piešiniai bei skulptūros.
Lietuvos dailės muziejui padovanota pasaulinio garso dailininko
kūrinių kolekcija pirmą kartą visuomenei bus rodoma Nacionalinėje
dailės galerijoje (NDG) liepos 1 – rugpjūčio 28 dienomis
rengiamoje parodoje „Arbit Blato kūryba. Sugrįžimas į tėvynę“.
LDM direktoriaus Romualdo Budrio nuomone, eksponavimui
Nacionalinėje dailės galerijoje rengiama iš Kauno kilusio ir
Paryžiuje, Venecijoje, Niujorke kūrusio dailininko A.Blato
vertingiausių kūrinių kolekcija atspindi visus jo kūrybos
laikotarpius ir turbūt yra didžiausia pagal vertę kultūrinė
dovana Lietuvai jos istorijoje po Mykolo Žilinsko kolekcijos
padovanojimo.
„Šios išskirtinės svarbos kolekcijos gavimas – tai ypatingas
mūsų valstybės kultūrinis įvykis, darantis Lietuvą pasaulinio
garso dalininko kūrybos tyrinėjimo ir populiarinimo centru“, -
teigiama pranešime.
Parodos kuratorės dailėtyrininkės Ilonos Mažeikienės
pastebėjimu, modernizmo klasikas, aktyvus tarptautinės meno scenos
dalyvis A.Blatas priklauso pokario menininkų humanistų kartai.
Iš Lietuvos kilęs dailininkas buvo pripažintas ne tik Europoje,
kur gyveno iki Antrojo pasaulinio karo, bet ir už Atlanto. Kūrybinį
kelią pradėjęs gimtinėje, pratęsė jį Berlyno, Dresdeno ir
Miuncheno mokyklose, kur įgijo vokiškojo ekspresionizmo patirties.
Vėliau dailininko kelias vedė į Prancūziją, Italiją, JAV.
Tarpukario Paryžius subrandino šiuolaikišką meninę dailininko
pasaulėjautą, o ryškus A.Blato tapybinis talentas bei meninės
kalbos originalumas leido priskirti jį jaunajai Paryžiaus mokyklos
(Ecole de Paris) menininkų kartai. Paryžius subrandino ir atskleidė
atpažįstamą ekspresyvų meninį A.Blato braižą.
A.Blatas buvo žinomas Kauno menininkams bei parodų lankytojams
nuo 1926 metų parodų, Paryžiaus meno erdvėje debiutavo 1929
metais. Netrukus jis buvo pakviestas savo kūrinius eksponuoti
Niujorke. Nors nuolat gyveno Paryžiuje, palaikė ryšius su Lietuva,
vis sugrįždavo aplankyti gimtinėje likusių tėvų. Dalyvavo
laikinosios sostinės menininkų parodose, 1932 metais įkūrė pirmą
privačią dailės galeriją Kaune.
Prieš karą, 1939 metais, emigravo į Jungtines Amerikos
valstijas, 1941-aisiais tapo Amerikos piliečiu. Pokariu aktyviai
reiškėsi Europos dailės erdvėje, dalyvavo Paryžiaus bei Venecijos
meniniame gyvenime.