Pasak scenovaizdžio dailininkės Martos Vosyliūtės, nuo 1967 metų rengiamoje prestižinėje scenografijos kvadrienalėje Lietuva visada dalyvaudavo.
„Iš pradžių mūsų šalies scenografai kas ketverius metus rengiamoje parodoje prisistatydavo su kitais Sovietų Sąjungos dailininkais. Nuo 1991 metų mūsų šalis jau keturis kartus dalyvavo šioje parodoje kaip nepriklausoma valstybė.
Mes, kaip piliečiai, į Prahą, be abejo, galime nuvažiuoti ir už savo lėšas.
Tai, beje, ir darome.
Bet juk tai pirmiausia yra Lietuvos teatro ir vizualiosios kultūros pristatymas. Nugabenti scenografijos darbų, pastatyti paviljono ir sumontuoti ekspozicijos už savo lėšas mes neišgalime”, – karčiai kalbėjo M.Vosyliūtė.
Neskyrė nė lito
Birželio 16–26 d. Čekijos sostinėje vyksiančioje tarptautinėje scenografijos ir teatro architektūros parodoje žymiausi teatro dailininkai iš viso pasaulio pristatys įdomiausius pastarųjų metų darbus.
„Prahos kvadrienalė – unikalus tokio pobūdžio renginys, nes į parodą suvažiuoja įdomiausi teatro dailės ir architektūros profesionalai ir studentai iš visų pasaulio kraštų.
Per 11 dienų čia vyksta daugybė kūrybinių laboratorijų, performansų, teminių parodų, įvairių šalių nacionalinių ekspozicijų ir studentų darbų pristatymų”, – pasakojo scenografas Artūras Šimonis.
Pasak jo, tai – savotiška scenografų olimpiada, gaivaus oro gūsis, leidžiantis ne tik patiems pristatyti savo ketverių metų kūrybos rezultatus, bet ir būti vertinamiems platesniame pasaulio kontekste.
Tačiau pirmą kartą per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį didžiausioje ir kone vienintelėje pasaulinio lygio scenografijos parodoje savo darbų šįmet nepristatys profesionalūs Lietuvos teatro dailininkai.
Lietuvos kultūros ministerija nacionaliniam paviljonui kurti, pavienių menininkų ir studentų darbams pristatyti šiemet neskyrė nė lito.
Važiuoja su plaktukais
Anot scenografės Kotrynos Daujotaitės, kolegos iš užsienio, net Latvijos ar Estijos, jau seniai yra įpratę, kad į parodą lietuvių scenografės atvažiuoja su plaktukais ir vinimis.
Kvadrienalės rengėjai visada geranoriškai skiria nemokamą erdvę nacionalinei ekspozicijai. Bet tai tik grindų plotas – be sienų ar lubų.
Nors mūsų valstybė nepajėgi skirti lėšų samdytis profesionalių darbininkų, kaip nors savo jėgomis suręsti bent šiokią tokią ekspoziciją – mūsų garbės reikalas. Bet scenografijos darbus iki Čekijos juk reikia ir nuvežti.
Ne mažiau stebina ir ciniškas Kultūros ministerijos darbuotojų požiūris bei nemokšiškumas.
Lietuvos dailininkų sąjungos scenografų sekcijos nariams pildant Kultūros rėmimo fondo paraišką dėl dalyvavimo šiemetėje Prahos kvadrienalėje Kultūros ministerijos konsultantai patarė projektą priskirti ne dailės, kaip buvo įprasta, o tarpdisciplininio meno sričiai.
Paradoksalu, bet jie patys šią paraišką paskelbė kaip neatitinkančią šios elementarios konkurso sąlygos ir net nesvarstė.
Po lietuvių scenografijos klasikų apsilankymo pas kultūros ministrą Arūną Gelūną buvo patarta teikti pakartotinę paraišką, į kurią, anot M.Vosyliūtės, buvo atsakyta „kone tobulu biurokratiniu tekstu”.
Iš šio oficialaus kultūros viceministrės Nijolės Laužikienės atsakymo paaiškėjo, kad Lietuvos kultūros ministerija per du dešimtmečius dar nespėjo sudaryti Lietuvai svarbių tarptautinių projektų sąrašo.
Viceministrė scenografų sekcijos atstovams patarė kitą kartą konsultuotis su ministerijos specialistais.
Beje, tais pačiais, po kurių „konsultacijos” pirmoji paraiška net nebuvo svarstyta.
Nerūpi ir ambasadai
Visiškai absurdiškas atrodo ir kitas viceministrės N.Laužikienės pasiūlymas.
Oficialiame savo laiške ji scenografams patarė „teikti paraiškas daliniam finansavimui gauti iš visų kitų Kultūros ministerijos dalinio finansavimo programų”.
Čia pat valdininkė pridūrė, kad „šiuo metu dėl lėšų stokos nėra skelbiamas paraiškų priėmimas kitose Kultūros ministerijos programose”. Iškilo klausimas, kur kreiptis, ką teikti?
Anot K.Daujotaitės, scenografija ir apskritai kultūra Lietuvoje yra tarsi nereikalingas fonas, lyg savaiminė duotybė, malonus, bet ne pats būtiniausias priedas, turintis saugoti ir puoselėti save.
„Todėl be galo liūdna, kad kultūros neigimas ir diskriminavimas tampa išskirtiniu valdžios, o šiuo atveju Kultūros ministerijos įpročiu”, – kalbėjo K.Daujotaitė.
Keista, bet net ir Lietuvos ambasada Čekijoje nerodo jokios iniciatyvos ar susidomėjimo savo tautiečių darbu.
Kitų valstybių atstovams dalyvavimas Prahos kvadrienalėje – prestižo reikalas.
Lietuvių scenografai teigė, kad mūsų ambasados atstovų apskritai dar nėra matę.
Pavargo nuolankiai tylėti
Įvertinusi susiklosčiusią situaciją ir nematydama kitų būdų spręsti įsisenėjusias kultūrinio biurokratizmo ir bėgimo nuo atsakomybės problemas, scenografų sekcijos iniciatyvinė grupė Prahos kvadrienalės Lietuvos paviljone vietoj planuotos ekspozicijos iškėlė išties didžiulį plakatą su anglišku užrašu „Lietuvos scenografijos genocidas”.
Be to, parodos dalyviams ir lankytojams bus dalijamos skrajutės, kuriose bus pateikta susirašinėjimo su Kultūros ministerija santrauka ir trumpas Lietuvos scenografų kreipimasis į tarptautinę meno ir kultūros žmonių bendruomenę.
„Kad ši situacija neprimintų savęs gailėjimo seanso, mums norisi atkreipti dėmesį ne tik į šią konkrečią problemą, bet ir į kūrėjų teises, jeigu tokios apskritai Lietuvoje egzistuoja”, – rėžė A.Šimonis.
Kvadrienalėje – 62 šalių ekspozicijos
1967 metais pradėta rengti tarptautinė scenografijos paroda – Prahos kvadrienalė – šiemet vyks jau 12-ąjį kartą.
Parodos konkursinėje programoje bus pristatytos 62 šalių scenografinės ekspozicijos.
Parodoje dalyvaus tokie garsūs teatro ir vizualiųjų menų kūrėjai kaip Romeo Castellucci, Anna Viebrock, Josefas Nadjis.
Planuojama, kad kvadrienalėje šiemet apsilankys per 40 tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio.