Lietuvos muzikų sąjungos prezidentės, konkurso organizacinio
komiteto pirmininkės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės teigimu,
ši sukaktis suteikia galimybę žmonėms plačiau susipažinti su
kameriniu dainavimu, kurį puoselėjo ir B.Grincevičiūtė.
„B.Grincevičiūtės šimtmetis gali mums suteikti sparnus dar
labiau išryškinti vokalinį kamerinį dainavimą, o balsus mes
turime ir čia, Lietuvoje, ir jau išvykusius į užsienį“, -
dainininkės memorialiniame bute-muziejuje Vilniuje pirmadienį
vykusioje spaudos konferencijoje sakė ji.
Vertinimo komisijos vicepirmininkas Vladimiras Prudnikovas savo
ruožtu džiaugėsi, kad konkurso dalyviai bus motyvuojami didesnėmis
premijomis nei anksčiau. Amžiaus kategorijoje iki 30 metų žadama 5
tūkst. litų, o vyresniųjų nei 30 metų kategorijoje - dvigubai
didesnė, 10 tūkst. litų premija.
„Mes tokių premijų neturėjome, turėjome po 1 ar 2 tūkst. gal
litų, kad laureatams būtų už ką bananus pirkti“, - juokavo jis.
Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė savo ruožtu abejojo, ar ir
5-10 tūkst. litų premijos bus pakankama motyvacija užsieniečiams,
kurie panašiuose konkursuose esą įpratę laimėti tokias sumas
eurais.
„Nežinau, ar mes su tokiomis premijomis su tokia parama,
Lietuvoje daug žadančia, pritrauksime daug dalyvių iš užsienio,
bet gal ir su profesorių parama, per asmeninius kontaktus galbūt
tikrai norės žmonės ir iš užsienio atvažiuoti“, - svarstė ji.
Pasak A.Žigaitytės-Nekrošienės, pagrindinė konkurso sąlyga -
dalyvio pasirodyme turi skambėti įvairių epochų kamerinė lyrika.
„Tame tarpe - ir baroko, klasicistinės operos, kai operų arijos
dar nereikalavo tokio didelio, grandiozinio, su orkestru
konkuruojančio balso, artimos vokalinei kamerinei lyrikai, ir kartu
19 šimtmetis, garsusis vokaline meilės lyrika nuo Rusijos iki
Vokietijos, Prancūzijos“, - teigė ji.
Tarptautinis konkursas bus išskirtinis tuo, kad jame turėtų
skambėti ir liaudies dainos.
„Mes nesitikime, kad iš visų pasaulio šalių turėtų dainuoti
lietuvių kompozitorių ar lietuvių liaudies dainas, o būtent savo
šalies šiuolaikinių kompozitorių ir savo kraštų liaudies dainas.
Tai, man atrodo, bus toks akcentas labai rimtas, kur operiniuose
konkursuose, matyt, nelabai būna“, - sakė
A.Žigaitytė-Nekrošienė.
Prieš 100 metų Užnemunėje gimusi B.Grincevičiūtė
1928-aisiais baigė Varšuvos aklųjų ir nebyliųjų institutą,
1933–1940 metais mokėsi Liaudies konservatorijoje Kaune.
Vėliau ji dirbo Kauno aklųjų institute, 1937-aisiais pradėjo
dainuoti per radiją. Nuo 1943 metų rengė solo koncertus, buvo
Lietuvos filharmonijos, Lietuvos radijo solistė. Daug koncertavo su
Baliu Dvarionu.
Jos repertuarą sudarė daugiau kaip 1000 kūrinių – lietuvių
ir kitų tautų liaudies dainos, kamerinė klasikinė muzika.