Šių metų suvažiavime išskirtinis dėmesys skiriamas rašytojo,
Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo
mąstymams, Lietuvos ir jos kaimynių santykiams, istorijos ir
kultūros aktualijoms, iškilių asmenybių idėjoms šiandienos
svarstymų kontekste.
Cz.Miloszo lietuviškuosius kontekstus praskleis literatūrologai
profesorė Viktorija Daujotytė ir Mindaugas Kvietkauskas. Lietuvos
ir jos kaimynių - Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos - dabarties
santykius analizuos Lietuvos ir minėtų šalių intelektualai.
Literatūrologijos profesorė Violeta Kelertienė (JAV) analizuos
rašytojo Ričardo Gavelio romanus, istorikė Ingė Lukšaitė apžvelgs
mokslininkės Marijos Gimbutienės veiklą per tėvynės ieškojimo
prizmę, literatūrologas Kęstutis Nastopka aptars Algirdo Juliaus
Greimo svarbą Lietuvai.
Suvažiavime bus kalbama ir apie intriguojančius viduramžių
Lietuvos istorijos aspektus. Apie muziejus ir teatrą šių laikų
krizės kultūroje kalbės vilniečiai menotyrininkai Skaidra
Trilupaitytė ir Vaidas Jauniškis.
Susirinkusieji bus kviečiami dalyvauti ir poezijos, muzikos
vakaruose. Cz.Miloszo poezijos vakare rašytojo nobelisto eiles
skaitys lietuvių ir lenkų poetai ir literatūrologai, vyks filmų
apie Cz.Miloszą peržiūros.
Liberalios krypties lietuvių išeivių organizacija
„Santara-Šviesa“, pradėjusi rengti to paties pavadinimo
suvažiavimus, susikūrė JAV 1957 m., susijungus 1947 m. Tiubingene
(Vokietija) įkurtam akademinio jaunimo, studijavusio Tiubingeno
universitete, sambūriui „Šviesa“ ir 1954 m. JAV įkurtai liberalinio
jaunimo organizacijai „Santara“. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę,
„Santaros-Šviesos“ suvažiavimai rengiami ir Lietuvoje - iš pradžių
jie vyko Anykščiuose, prieš keletą metų perkelti į Alantą.
Federacijos iniciatoriumi buvo šviesaus atminimo filosofas
profesorius Vytautas Kavolis, tarp aktyviausių narių - JAV Ohajo
universiteto profesorius, filosofas Algis Mickūnas, prezidentas
Valdas Adamkus, kasmet pasveikinantis suvažiavimo dalyvius.