„Miegamasis rajonas Maskvos pakraštyje, daugiabučio kiemas, o jame nuomojami arkliai.
Gal kas nors jais namo parjoja, o gal traukia į miškelį – išsirėkti po dienos darbų. Maskvoje daug ką sunku suvokti”, – šyptelėjo Jurga.
Į Maskvos šurmulį ji su vyru, Vsevolodo Mejerholdo centro ir Maskvos dailės teatro mokykloje-studijoje režisūros mokslus kremtančiu Vidu Bareikiu, grįš spalį. Bet prieš tai Lietuvoje pristatys naują projektą.
Repetuoja su nauja grupe
Muzikinis spektaklis, kuriame dalyvauja atlikėjai, pantomimos aktoriai ir lėlės, skirtas ne vaikams.
Taip projektą „MetroNomes” vadinanti Jurga dvylika jame skambėsiančių dainų parašė Maskvoje, ir jos gerbėjams ši kūryba žada staigmenų.
„Šiandien pradedame repetuoti. Kokie muzikantai gros, dar neatskleisiu, žiūrėsime, kaip viskas klostysis. Galėsime repeticijoms paskirti visą vasarą”, – sakė 31 metų dainininkė.
Aišku tik tiek, kad scenoje nepamatysime ankstesnės Jurgos grupės. Jos nariams po keleto Maskvoje praleistų mėnesių grįžusi dainininkė siūlė prisidėti, bet jie jau turėjo kitų darbų.
Padeda armėnų režisierė
Jurgos galvoje sukasi daug planų. Pasiruošimą projektui ir patį spektaklį ketinama filmuoti – galbūt bus sumontuotas filmas. Pačios dainos tikriausiai bus išleistos riboto tiražo kompaktinėje plokštelėje.
„Dainos labai skirtingos. Kai kurias dainuoju tokiu žemu balsu, kad net draugai neatpažįsta. Paprastuose koncertuose tai gal ir netiktų, bet čia – spektaklis.
Man patinka kontrastai. Norisi, kad jie būtų ryškūs”, – aiškino atlikėja.
Spektaklį, kuris rugsėjo mėnesio pabaigoje bus pristatytas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, su Jurga kuria armėnų režisierė Zara Antonian. Ji – dainininkės vyro bendramokslė Maskvoje.
„Kodėl režisuoja ne Vidas? Galėtų, žinoma, ir jis. Bet kai užsiminiau, kad spektaklyje noriu lėlių, jis pats nusprendė, kad Zara labiau tiktų. Lėlių norėjau, nes tai – aktoriai, kurie nemoka meluoti”, – pasakojo Jurga.
Dar prieš išvykstant į Maskvą aktorystę Vilniuje studijavusi Jurga, regis, vis labiau dreifuoja teatro kryptimi, tačiau pati savęs į rėmus nespraudžia. Vasarą Lietuvoje ji ketina surengti ir įprastų koncertų.
Įspūdžius sudėjo į dainas
Į susitikimą Jurga atėjo nešina senu mėlynu metronomu – spektaklio simboliu, kurį nusipirko Maskvoje ir pati perdažė.
„MetroNomes” pavadinimas – žodžių žaismas ir užuomina į metro. Maskvos požemiuose dundantys vagonai dainininkei tapo įkvėpimo šaltiniu.
„Pirmos savaitės Maskvoje buvo nelengvos – tiek triukšmo, šurmulio, agresyvoki žmonės. Tačiau kai suradau santykį su metro, man tapo ramu.
Pradėjau stebėti važiuojančius žmones. Tai labai įdomu.
Kasdien metro jie važiuoja valandas, bet tą laiką paleidžia niekais. Skaito meilės romanus, bereikšmiu žvilgsniu spokso pro langą.
O čia pat įlipa išgėręs žmogus ir visam vagonui pradeda skaityti eiles. Jam išlipant visi ploja.
Aš niekur nesu nieko panašaus mačiusi”, – juokėsi Jurga.
Į naujų dainų tekstus atlikėja sudėjo daug Maskvos padovanotų įspūdžių.
Kad ir istoriją, kaip maisto prekių parduotuvėje buvo aprėkta pardavėjos – Rusijos sostinėje nėra įprasta su klientais bendrauti pernelyg mandagiai.
„Išėjau ir apsipirkau kitur. Bet apie tą bobą parašiau dainą. Apie tai, kad jai sukako 60 metų, bet niekas nenori kartu su ja švęsti. Nors taip atkeršijau.
Maskva pilna ryškių personažų. Jei jau žmogus – benamis, tai būtinai su kumščio paliktu ženklu veide, susigūžęs vagono kampe.
Jei moteris nori būti graži, o jai nelabai sekasi, tai bus išsidažiusi visomis vaivorykštės spalvomis”, – pasakojo dainininkė.
Rusijos iššūkio neatsisakys
Iškeitusi ramų popžvaigždės gyvenimą Vilniuje į nežinomybę Maskvoje, Jurga daug kam sukėlė nuostabą.
Maskvoje Jurga, jos vyras ir trejų metų sūnus Adas turėjo verstis iš santaupų – per savaitę maistui skirdavo 100–200 litų. Šiame mieste tai labai nedaug.
Tačiau ar verta rudenį grįžti į Rusiją, dainininkė savęs neklausia.
Maskvoje susipažinusi su įrašų leidyklos „Snegiri” atstovais Jurga puoselėja viltis, kad jos kūryba gali pasirodyti įdomi ir rusams.
„Gyventi Lietuvoje saugu – namai, sava aplinka, mama, bet kada ant pievelės gali pasėdėti. Ten – kitaip.
Bet man patinka, kad ten gaunu per galvą ir suvokiu, jog Maskvoje esu niekas.
Tai visai nebaisu. Jau teko padainuoti per teatralų premijos „Turandot” teikimo ceremoniją. Niekas nenušvilpė.
Lietuvoje jau buvau patekusi į tokią padėtį, kai nebežinojau, kokiu keliu toliau eiti.
O Maskvoje kai ką nauja sukurti pavyko visai kitokiomis sąlygomis – kai aplink buvo žiema, dvidešimt laipsnių šalčio, purvas. Vis tiek radau šviesos takelį ir man nuo to lengviau gyventi.
Dažnai pagalvoju: kokia to prasmė, ką valgys mano vaikas? Bet turiu viltį.
Ar uždirbčiau milijoną, ar nieko, juk vis tiek rinkčiausi tai, ką dabar darau”, – svarstė Jurga.