Sekmadienį Vilniaus universiteto Didžiajame kieme bus atidengiama atminimo lenta C.Miloszui - šiame universitete prieškariu rašytojas studijavo teisės mokslus. Po atidengimo iškilmių VU Šv. Jonų bažnyčioje vyks literatūros ir muzikos vakaras, kuriame dalyvaus Lietuvos ir užsienio poetai bei literatūros tyrinėtojai, taip pat C.Miloszo sūnus Anthony Miloszas.
Kitą savaitę Vilniaus universitete pradės tarptautinė konferencija „Česlovo Milošo laikai ir vietos“, kurioje visą C.Miloszo darbų tyrimų spektrą pristatys Lietuvos, Lenkijos, JAV, Prancūzijos, Švedijos, Nyderlandų universitetų mokslininkai. Pirmąją konferencijos dieną Taikomosios dailės muziejuje bus atidaroma paroda „Česlovo Milošo tėvynės ieškojimas“.
Birželio 29-ąją C.Miloszo gimtinės fondas rengia susitikimus Kaune ir Kėdainiuose, rašytojo gimtuosiuose Šeteniuose (Kėdainių r.), kitose rašytojo vaikystę menančiose Kėdainių krašto vietovėse.
„Nemažai nuveikta, kad C.Miloszo vardas Lietuvoje būtų daugiau žinomas negu iki šiol. Naujai perleisti rašytojo kūriniai, publicistikos knygos, jubiliejiniams metams skirtas kalendorius, vyko nemažai kitų suplanuotų renginių. Šeteniuose gimęs žmogus tapo pasaulio žmogumi - norint mums demokratėjant iš naujo suvokti, ką reiškia priklausyti pasaulio kultūrai, nėra geresnio pavyzdžio, geresnės biografijos negu C.Miloszo biografija“, - sako kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Ministras tikisi, kad šimtmečio šventimas neišsems viso dėmesio šiam autoriui. Rudenį turėtų pasirodyti naujas dokumentinis filmas apie C.Miloszą, kurio sukūrimą Kultūros ministerija inicijavo su Švietimo ir mokslo ministerija. „Būtų gerai, kad C.Miloszo kūryba patektų į mokyklų programas, nes jis yra vertas to“, - teigia ministras.
Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgorzata Kasner prisipažino turėjusi abejonių, ar pavyks pritraukti žmonių, kurie galėtų atpažinti save minėjimo renginiuose. „Milošo kūryba pristatoma įvairiose plotmėse - ir mokslinėje, ir meninėje, ir įvairius aspektus jungiančiose parodose. Vilnius turi privilegiją rengti minėjimą, bet C.Miloszo kelias driekiasi per visą Lietuvą ir į Lenkiją“, - teigia M.Kasner.
C.Miloszo šimtmečio apogėjaus programą vainikuos birželio 30 - liepos 2 dienomis Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, prie Seinų, rengiama konferencija „Europos Agora“ ir atidaromas Tarptautinis dialogo centras, įsikūręs restauruotame Miloszų giminės dvare Krasnogrūdoje.
C.Miloszo gimimo sukakties išvakarėse Vilniuje pasirodė literatūrologijos profesorės Viktorijos Daujotytės ir dr. Mindaugo Kvietkausko monografija „Lietuviškieji Česlovo Milošo kūrybos kontekstai“, kurioje svarbiausi rašytojo kūriniai analizuojami per lietuvišką prizmę, pristatoma naujų dalykų, tarp jų - C.Miloszo į lenkų kalbą išversta Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Išleidžiama ir nauja C.Miloszo eilėraščių vertimų į lietuvių kalbą knyga. Puoselėjamas sumanymas ir Kėdainiams sukurti C.Miloszo asmenybę ir kūrybą įamžinantį paminklinį ženklą.
Birželio pradžioje Vilniuje atidengta memorialinė lenta su C.Miloszo bareljefu ir užrašais lietuvių ir lenkų kalbomis. Ji pritvirtinta prie buvusio Žygimanto Augusto berniukų gimnazijos, kurioje Č. Milošas mokėsi 1921-1929 m., pastato.
Poetas, rašytojas, eseistas, vertėjas C.Miloszas gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose, netoli Kėdainių, studijavo Vilniaus universitete, gyveno Varšuvoje, dėstė universitetuose Prancūzijoje ir JAV. 1980 m. buvo apdovanotas Nobelio premija už nuopelnus literatūrai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ne kartą lankėsi gimtinėje, 1992 m. tapo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaru. C.Miloszas mirė 2004 m. rugpjūčio 14 d. Krokuvoje (Lenkija), palaidotas Krokuvos Belianų vienuolyne.
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) nusprendė 2011 metais C.Miloszo gimimo 100-ųjų metinių jubiliejų minėti pasauliniu mastu. Lietuvos ir Lenkijos Seimai yra patvirtinę C.Miloszo metų programas.