Restauruotas Biržuvėnų dvaro ponų namas, teigiama, bus naudojamas Luokės seniūnijos bendruomenės poreikiams, čia veiks biblioteka. Šiuo metu iš ES lėšų tvarkomi ir pritaikomi turizmui dvaro ūkiniai pastatai.
Telšių rajone esantis dvaras - vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių medinių tokio tipo XVIII - XX a. pirmos pusės dvarų, kuriems pavyko iki mūsų dienų išlaikyti savo struktūrą, kompleksiškumą, taip pat vienintelį Lietuvoje išlikusį XVIII a. viduryje mediniais etninės architektūros pastatais užstatytą reprezentacinį kiemą.
2004 m. Biržuvėnų dvare siautėjęs gaisras sunaikino dalį ponų namo autentikos: sudegė stogas, išdegė vidurinės dalies patalpos, nuvirto vienas iš didžiųjų kaminų. Medinės dvarų architektūros paminklo būklė tapo avarinė. Tačiau 2008 metais gauta parama projektui „Biržuvėnų dvaro sodybos pritaikymas viešosioms reikmėms“ (4,5 mln. litų) prikėlė dvarą naujam gyvenimui. Šis projektas buvo finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų ir valstybės biudžeto lėšų.
Biržuvėnai pirmą kartą paminėti 1253 m. vyskupo Heinricho Kuršo žemės pietinių sričių dalybų akte kaip „Birsine“. XV a. čia buvo įkurtas stambus karališkasis dvaras - seniūnijos centras. XVII a. pradžioje dvaras priklausė bajorams Kenstartams. 1637 m. Jonas Sebastijonas Kenstarta, Žemaičių seniūnijos vėliavininkas už 20 tūkst. lenkų auksinių dvarą pardavė Pajūrio seniūnui Aleksandrui Vainai. Vainos jį valdė 30 metų. 1667 m. Vladislovas Vaina ir jo žmona Feliciana Belikevičiūtė-Vainienė Biržuvėnus perleido Mykolui Gorskiui, herbo Nalenčo (Nalęcz) savininkui, Beržynų ir Pašatrijos valdytojui.
Istoriniuose šaltiniuose pažymima, kad vienu iš svarbiausių Gorskių šeimos dvaru Biržuvėnai tapo apie XVIII a. vidurį, kuomet Žemaitijos kaštelionas Mykolas Gorskis po antrosios savo santuokos su Marijona Vainaite (žymių šeimų sąjungą įamžino kokliai su Gorskių ir Vainų herbais bei 1759 m. data), pastatė Biržuvėnuose medinį ponų namą, dvi oficinas ir kitus ūkinius pastatus.
Gorskiams dvaras priklausė beveik 300 metų, iki 1940-ųjų. Sovietams okupavus Lietuvą, ir paskutinei dvaro savininkei Onai Gorskienei pasitraukus į Austriją, jos turtas buvo nacionalizuotas. Antrojo pasaulinio karo metais dvaras priklausė vokiečių karinei vadovybei. Po karo jame įkurtas tarybinis ūkis.
Biržuvėnų dvaro sodyba yra saugoma valstybės ir turi kultūros paminklo statusą. 2010 m. kultūros ministro įsakymu patvirtintas Biržuvėnų dvaro sodybos apsaugos specialusis planas. 62,8 ha Biržuvėnų dvaro sodyba, esanti Varnių regioninio parko teritorijoje ir Biržuvėnų kraštovaizdžio draustinyje, yra istoriniu, kultūriniu ir urbanistiniu požiūriu nedaloma teritorija.