„Valdantieji, politikai to produkto nevertina, jis yra
nereikalingas“, - pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė
festivalio sumanytojas D.Katkus.
Tiek jis, tiek festivalio direktorė Jurgita Murauskienė teigia,
kad festivaliui gavus didesnį finansavimą, galima būtų jį
išplėsti, pavyzdžiui, per dvarus, ir pritraukti daugiau kultūrinio
turizmo, kuriuo šiuo metu jau domisi nemažai užsieniečių.
„Mes esame „ubagai“, kažkokie nusikaltėliai, kam mes prašome tų pinigų. Mumis nesidomi Turizmo departamentas, kodėl nesidomi?
Šitiek turizmo, infrastruktūra, darbas, kuris turėtų nešti
pelną, ir neša. Tai mūsų turi ateiti prašyti, o ne mes turime
ateiti kaip ubagai, ir mums sako „na taip, gal čia geras dalykas, na
bet ne, jau tik neprašykite paramos“, - piktinosi D.Katkus.
„Kai kalbame, kad galime padaryti dar daugiau, bet mums reikia
investicijos, kad jos duotų grąžą – užsitraukia uždanga, ir
kalba baigiasi. Manau, čia pagrindinė problema – ji formuojasi ne
iš to, kad neturime pinigų, o iš to, kad toks požiūrio dalykas,
kuris kartais tiesiog demotyvuoja“, - kalbėjo J.Murauskienė.
D.Katkaus teigimu, Kristupo vasaros festivalis - bene didžiausias
Lietuvoje, dėl renginių skaičiaus besivaržantis tik su Kaune
vykstančiu Pažaislio muzikos festivaliu. Kristupo festivaliui iš
Kultūros ministerijos šiemet skirta 100 tūkst. litų, iš Vilniaus
savivaldybės - 34 tūkst. litų, daug prisideda rėmėjai,
partneriai. Pasak J.Murauskienės, iš valdžios reikėtų penkis
kartus didesnės paramos.
„Lengviau kvėpuoti galima turint pusę milijono“, - sakė ji.
D.Katkus taip pat piktinosi, kad anksčiau trejiems metams
numatytas finansavimas pernai buvo perpus sumažintas.
„Kodėl kažkam sumažino, kažkam nesumažino? Pasakė kažkas
ministerijoje, kad mes esame „popsininkai“, kad darome biznį, kad
galbūt dedamės labai didelius pinigus į kišenę, kad esame
verslininkai - viešoji įstaiga, kuri duoda visą viešą finansinę
ataskaitą, galite rasti kiekvieną litą, kur mes padėjome“, -
kalbėjo jis.
Šiemet Kristupo vasaros festivalis vyks nuo liepos 1-osios iki
rugpjūčio pabaigos. Jame numatomas 51 koncertas, iš jų 12
nemokamų, tarp jų - devyni sakralinės muzikos koncertai.
Festivalio renginiai vyks Vilniuje - Šv. Kotrynos ir Šv.
Kristupo bažnyčiose, Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, Valdovų
rūmuose, šiemet pirmąkart keliaus į Vilniaus universiteto
Botanikos sodą. Taip pat dalis renginių tradiciškai vyks Širvintų
rajono Šešuolėlių ir Panevėžio rajono Bistrampolio dvaruose.
Į programą organizatoriai šiemet vėl įtraukė gitaros muzikos
ciklą „Kristupo gitaros“, kurio pernai dėl lėšų trūkumo buvo
atsisakyta.
Šiemet festivalyje pasirodys klasikinės, senovinės muzikos,
džiazo atlikėjai iš įvairių šalių. Pasak D.Katkaus, visi
koncertai įdomūs, „turintys savo pipirą“.
Liepos pirmąją Kristupo vasarą atidarys „Mozart group“ iš
Lenkijos.
Organizatoriai klausytojus vilioja ir lietuvių pamėgtais fado
atlikėjų pasirodymais, bandys sudominti egzotiško instrumento
čarangos muzika, romansais, muzikantais ir dainininkais iš Lenkijos,
Vokietijos, Norvegijos, Ispanijos, Prancūzijos, Austrijos, Danijos ir
kitų šalių, taip pat lietuvių operos solistais, akordeono virtuozu
Martynu Levickiu ir kitais.