„Tai, kas vyksta šiandien, daugiau nei septyniasdešimt metų trukusios
istorijos pabaiga. Palikęs Lietuvą 1939 m., A.Blatas pagaliau sugrįžo
namo“, - specialiai į parodos atidarymą atvykęs iš Niujorko
Nacionalinėje galerijoje kalbėjo dailininko įsūnis, žinomas tenoras ir
teatro režisierius Michaelis Philipas Davisas.
Pasak kultūros ministro Arūno Gelūno, A.Blato Lietuvai padovanota
kūrinių kolekcija ir surengta paroda - istorinis įvykis: „Džiaugiuosi,
kad mūsų visuomenė bręsta ir A.Blatas Lietuvoje priimamas, kaip savas
dailininkas“.
R.Resnik-Blatas ir jos sūnus M.P.Davisas padonavojo Lietuvai 340 A.Blato
kūrinių - tapybos ir skulptūros darbų, scenovaizdžių, graviūrų.
Džiugi žinia, kad dailininko našlė R.Resnik-Blatas, gyvenanti Niujorke,
nusprendė Lietuvai padovanoti didžiąją dalį vyro kūrybinio paliko,
Vilnių pasiekė praėjusių metų rudenį.
Ji paskambino senam A.Blato bičiuiliui, žurnalistui Viliui Kavaliauskui,
o jis tuoj pat susisiekė su Lietuvos dailės muziejaus (LDM) vadovu
Romuladu Budriu.
Jie netrukus nuvyko į Niujorką susitikti su R.Resnik-Blatas ir aptarti
visų kolekcijos perdavimo bei pargabenimo reikalų.
Kadangi LDM ir Lietuvos generalinis konsulatas Niujorke labai
operatyviai sutvarkė būtinus kolekcijai pargabenti formalumus, A.Blato
paroda buvo parengta per labai trumpą laiką. Joje - ne tik iš
Niujorko, bet ir iš dailininko dirbtuvės Venecijoje pargabenti darbai.
Oficialiai paroda „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“ bus atidaryta
liepos 1 d. Nacionalinėje dailės galerijoje.
Ekspozicija atskleidžia ypatingus dailininko ryšius su gimtuoju Kaunu,
jaunystės Paryžiumi, vėlesnių metų Niujorku ir Venecija, kurie formavo
A. Blato pasaulėvaizdį, kūrybinį charakterį.
Parodoje eksponuojami ir ir dailininko asmeniniai daiktai, molbertai,
archyvinės fotografijos, filmuota medžiaga.
Ženklią ekspozicijos dalį užima garsių A.Blato amžininkų portretai: jo
žmona R.Resnik-Blatas įvairiuose operos vaidmenyse, dainininkai Luciano
Pavarottis, Placido Domingo, violončelininkas Mstislavas Rostropovičius,
smuikininkas ir dirigentas Jehudis Menuhinas, pianistas Vladimiras
Horowitzas, legendinis prancūzų mimas Marcelis Marceau, dailininkai
Pablo Picasso, Georgio de Chirico ir daugelis kitų garsenybių, kuriuos
dailininkas asmeniškai pažinojo ir bičiuliavosi.
A. Blatas gimė 1908 m. Kaune. Kūrybinį kelią pradėjo gimtinėje, tęsė
Berlyno, Drezdeno ir Miuncheno mokyklose. Vėliau gyveno ir kūrė
Prancūzijoje, Italijoje, JAV. Menininkas mirė 1999 m. Niujorke.
1939 m. A. Blatas su žmona ir maža dukrele gyveno Paryžiuje, planavo
sugrįžti į Lietuvą aplankyti tėvų, tačiau prasidėjo Antrasis pasaulinis
karas. A.Blato tėvai iš Kauno IX forto 1941 m. buvo išvežti į
koncentracijos stovyklas. Tėvas stebuklingu būdu išgyveno Dachau,
tačiau A. Blatas niekada daugiau nebepamatė savo motinos, kuri žuvo
Štuthofo koncentracijos stovykloje.
Į Lietuvą A.Blatas po priverstinės tremties su žmona Regina buvo atvykęs
1975 ir 1988 m., tačiau be savo kūrybos.
Po dailininko mirties, 2003 m. jo žmona padovanojo Kauno IX fortui vyro
sukurtą monumentą Holokaustui atminti, kurio kopijos taip pat yra
Venecijoje, Niujorke ir Paryžiuje.
A.Blato kolekciją iš Venecijos ir Niujorko parvežti į Lietuvą padėjo ir
specialiam albumui išleisti lėšų skyrė „Snoro“ banko paramos fondas.
Vyriausybė tam lėšų rasti nesuspėjo, bet, pasak ministro A.Gelūno, iš
Privatizavimo fondo planuojama skirti apie 80 tūkst. litų.
