Lietuviai didžiuojasi, kad lenkiškai rašęs Cz.Miloszas nuolat
rodė dėmesį gimtajai Lietuvai, o atsiimdamas Nobelio premiją 1980
metais pabrėžė gimtinės svarbą kūrybai.
Poetą ir rašytoją išeivijoje Jungtinėse Valstijose lietuvių
intelektualų suvažiavime „Santara-Šviesa“ pažinęs prezidentas
Valdas Adamkus sako, kad Cz.Miloszas išskirtinai mielai bendravo su
lietuvių rašytojais ir visada pabrėždavo lietuvišką kilmę.
„Jis save laikė lenkų rašytoju, bet visada pabrėždavo savo
lietuvišką kilmę. Tai kėlė pasididžiavimą mūsų jaunose
galvose -turime lietuvį. Tada kilo mintis, kurios niekada ir
neatsikračiau - štai antras Adomas Mickevičius“, - BNS sakė
V.Adamkus.
Su Cz.Miloszu V.Adamkus buvo susitikęs ir eidamas Lietuvos
prezidento pareigas, kai rašytojas buvo grįžęs aplankyti
gimtinės.
„Pažinau jį kaip šiltą, malonų žmogų. Ne demonstratyviai,
bet dvasiškai, žmogiškai jis išsakė ryšį su Lietuva“, - teigė
V.Adamkus.
Kita vertus, Cz.Miloszo šaknys ir požiūris į tautiškumą
pačioje Lenkijoje sulaukdavo prieštaringų vertinimų, o dešinieji
nacionalistiškai nusiteikę politikai kritikavo jį dėl nepakankamo
nacionalizmo.
“Būdavo balsų spaudoje - koks jis lenkas, tai lietuvis, o
Lietuvoje atvirkščiai - koks jis lietuvis, jis lenkas, nes rašo
lenkiškai. Cz.Miloszas turėjo savo laisvą idėją, kuri nebuvo
susijusi su grupėmis ar grupuotėmis“, - BNS sakė Lenkijos instituto
Vilniuje direktorė Malgorzata Kasner.
“Tai labai stipri asmenybė, visada dėl jo kildavo jei ne
ginčų, tai diskusijų - kas jis toks yra, kodėl jis turi teisę
sakyti lenkams, kokie jie turi ar neturi būti. Jis visada garsiai
sakydavo savo idėjas, savo nuomones. Jis turėjo labai stiprų
laisvės supratimą“, - teigė ji.
Instituto vadovė atkreipė dėmesį, kad lenkai jo kūrybą
pažino pakankamai vėlai, nes po Antrojo pasaulinio karo į JAV
emigravęs kūrėjas negalėjo skelbti kūrybos komunistinėje
Lenkijoje.
Kalbėdama apie Cz.Miloszo paveldo aktualumą šiandien, M.Kasner
pabrėžė rašytojo raginimą mąstyti ir rinktis, o nepasiduoti
stereotipams.
„Cz.Miloszo kūryba teigė idėją - žmogui privaloma mąstyti. O
kai mąstai, privalai pasirinkti. Tas pasirinkimas yra tavo vidinės
laisvės pagrindas. Tai labai aktualu dabar, kai aplink tiek daug
informacijos“, - sakė M.Kasner.
„Jeigu nerasime laiko susimąstyti, pasakyti „ne, tai ne tas, kuo
aš noriu gyventi“, tada labai lengva manipuliuoti tokiais žmonėmis,
nes jie nesusimąsto, labai greitai galima pasinaudoti įvairiais
stereotipais, kurie lengvai priimami“, - teigė Lenkijos instituto
vadovė.
Politikai ir diplomatai tikisi, kad abi tautas jungiančios
Cz.Miloszo kūrybos atminimas nustums į šalį pastaruoju metu
išryškėjusius politinius nesutarimus.
„Varšuvos universitete per Cz.Miloszui atminti vykusią dviejų
dienų konferenciją pranešimus kartu skaitė lenkų ir lietuvių
studentai. Buvo gražu žiūrėti, kaip jie bendrauja, o politiniai
dalykai lieka nuošalyje. Reikia statyti tiltus, o ne griauti“, - BNS
sakė Lietuvos ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė.
1911 metų birželio 30 dieną Šeteniuose gimęs Cz.Miloszas
mokyklą ir universitetą baigė Vilniuje, kuris tarpukariu buvo
okupuotas Lenkijos. Vėliau Cz.Miloszas persikėlė į Varšuvą,
Lenkijoje praleido karo ir pirmuosius pokario metus. Tačiau jau 1951
metais kūrėjas ryšius su Lenkijos liaudies respublika nutraukė,
iš pradžių gyveno Prancūzijoje, o vėliau išsikėlė į JAV, kur
dėstė slavų literatūrą. Į Lenkiją jis grįžo kritus
„geležinei uždangai“, mirė 2004 metų rugpjūtį.
Įvairiais renginiais - minėjimais, parodomis, paskaitomis -
Cz.Miloszo metai minimi Lietuvoje, Lenkijoje ir Jungtinėse
Valstijose.