Koncertas „Musica liberta“ („Muzika išlaisvina“) buvo skirtas Michailui Chodorkovskiui, Platonui Lebedevui ir dar daugiau kaip dvidešimčiai Rusijos politinių kalinių.
Kaip praneša britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų
svetainė, koncerte dalyvavo tokie garsūs muzikantai kaip Gidonas
Kremeris, Jevgenijus Kisinas, Miša Maiskis, Marta Argerich ir kiti.
Koncerto antrosios dalies pradžioje prie fortepijono atsisėdo
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas,
Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.
Kai pernai gruodį buvo paskelbtas nuosprendis antrojoje naftos
kompanijos „Jukos“ byloje, tarptautinė žmogaus teisių gynimo
organizacija „Amnesty International“ paskelbė M.Chodorkovskį ir
P.Lebedevą sąžinės kaliniais.
„Tai humaniška artistų akcija asmenybei ginti. Ir ne vien tik
asmenybei, o žodžio laisvei, laisvei Rusijoje ginti“, - sakė vienas
koncerto dalyvių, legendinis smuikininkas G.Kremeris interviu britų
visuomeninio transliuotojo BBC tarnybai rusų kalba.
Muzikantai sutinka su tuo, jog muzika nėra kovos įrankis, bet
drauge yra įsitikinę, kad Fryderykas Chopinas (Fryderykas Šopenas),
Sergejus Prokofjevas ar Dmitrijus Šostakovičius kalba kur kas
iškalbingiau nei bet kurie politikai.
„Muzika, kaip jausmų kalba, gali daugiau ne paprasta normali
kalba, advokato ar prokuroro kalba“, - įsitikinęs G.Kremeris.
Ir vis dėlto, kaip pažymi BBC, renginio politinis aspektas buvo
pernelyg stiprus, kad pokalbiai kuluaruose būtų apsiriboję tik
muzika.
Mstislavo Rostropovičiaus mokinys, violančelininkas Miša
Maiskis pats sėdėjo kalėjime Sovietų Sąjungoje.
„Aš įgijau (Sovietų Sąjungoje) ne tik puikų muzikinį
išsilavinimą Maskvos konservatorijoje, bet ir 18 mėnesių
kalėjimo, po to buvo kolonija, dar po to du mėnesius praleidau
psichiatrijos ligoninėje, - papasakojo M.Maiskis interviu britų
visuomeniniam transliuotojui BBC. - Aš brangia kaina nusipelniau
teisę dabar mėgautis žodžio laisve, galimybe išreikšti save,
vykti ten, kur noriu - visko laisve“.
Pianistas Jevgenijus Kisinas savo dalyvavimą koncerte paaiškino
paprastai: „Siūlymų remti savo muzika neteisingai nuteistuosius ir
uždarytuosius į kalėjimus Rusijoje neatsisakoma“.
Pats J.Kisinas Rusijoje negyvena, bet mano, kad kaip muzikantas ir
ten būtų laisvas išreikšti save, bet to, pasak jo, negalima
pasakyti apie dirigentus, kurie pavaldūs valstybės institutams.
Apie paties M.Chodorkovskio ateitį kalbėjo jo žmona Ina.
„Ir man, ir Michailui artima Rusija, bet kartais tenka eiti
aplinkybių pasiūlytu keliu. Ar bus duota jam čia (ramiai gyventi)?
Nežinau. Ateities klausimas atviras“.
Strasbūras ne atsitiktinai buvo pasirinktas koncerto vieta.
Šiame nedideliame Prancūzijos mieste yra trys svarbios Europos
institucijos: Europos Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Žmogaus
Teisių Teismas.
Už koncertą gautos lėšos bus skirtos vaikų-našlaičių iš
Michailo Chodorkovskio 1994 metais įsteigto internato Pamaskvyje,
Koroliove, poreikiams. Po buvusio „Jukos“ vadovo arešto rūpinimąsi
internatu perėmė jo tėvai.
Pagal ieškinių, kuriuos gauna Europos Žmogaus Teisių Teismas,
skaičių Rusija pirmauja: Strasbūro teisme nagrinėjamos maždaug 40
tūkst. Rusijos piliečių, nepasiekusių teisingumo savo šalyje,
bylų.