Klaipėdos Baroti galerijoje atidarytą jubiliejinę fotomenininko
Remigijaus Treigio parodą „Tamara iš Graco“ žiūrovai išvydo tik po to,
kai salėje išsisklaidė dūmų uždanga. Panašiai atsiveria ir autoriaus
fotografijų realybė - subraižytuose tamsių tonų negatyvuose fiksuojamos
mistiškos erdvės be žmogaus, bet paženklintos jo būties pėdsakais.
Baroti galerijoje R.Treigys pristato savo ankstyvuosius ir naujausius
darbus. Vieną jų inspiravo viešnagė Austrijos Graco mieste, kur
autorius atkreipė dėmesį už vitrinos stovinčią simpatiką merginą.
Užfiksavęs šį vaizdą R.Treigys nuotrauką pavadino „Tamara iš Graco“.
Tiesa, mergina liko už kadro - atsiribojusiam nuo dokumentikos
fotomenininkui svarbūs ne žmonės, o tai, kas vyksta šalia jų.
Vienu originaliausiu ir paslaptingiausiu Lietuvos fotomenininku
vadinamas R.Treigys per parodos atidarymą buvo kaip niekada atviras ir
nuoširdus: „Savo fotografijose niekada neįvardiju konkrečios vietos
arba laiko. Man įdomesnė nežinia iš kur atsirandanti fotografuojamų
objektų paviršiumi slenkanti šviesa, šešėlių žaismas. Esu seno
sukirpimo menininkas, brūkšniai, tonavimas man - tarsi negatyvų
įgarsinimas, suteikiantis fotografijoms papildomos informacijos“.
Nuolatinio tarptautinių projektų dalyvio R.Treigio kūryba labiau artima
grafikai. Jo darbai pristatomi garsiausiose Vakarų Europos ir JAV
fotografijos meno galerijose. Jubiliejinėje parodoje eksponuojamos
autoriaus kūrybos braižą geriausiai atspindinčios fotografijos iš ciklų
„21 dienos Berlyne“, „Septintoji gatvė“, „Paskutinė diena Venecijoje“.
R.Treigiui dažnai tenka aiškinti, kodėl jo fotografijose nėra žmogaus.
Ir šį kartą neišvengęs pašnekesių su smalsuoliais autorius tikino, jog
žmonės visada būna už kadro: „Galbūt trūksta tik vieno žingsnio, kad
jie staiga atsirastų skersgatviuose šalia apleistų pastatų, ištuštėjusių
geležinkelio stočių“. R.Treigio fiksuojamose erdvėse, interjeruose, kur
laikas tarsi sustingęs, žmogaus buvimas dažniausiai nujaučiamas arba tik
nuspėjamas. Mistiški jo nuotraukų personažai, anot R.Treigio sielos
brolio eseisto Rolando Rastausko, esame mes, bandantys į jas įsižiūrėti.
Per parodos atidarymą žiūrovai R.Treigį užvertė gėlių puokštėmis,
įvairiomis dovanomis. Pirotechnikos meno magistras teatralas Benas
Šarka ir šįkart neišsivertė be publiką šiurpinančiù ugnies efektų -
50-metį pažyminčiam fotomenininkui jis įteikė ne gėlių, o liepsnojantį
deglą. Jubiliatas sulaukė ir Klaipėdos parodų rūmuose surengtos
tarptautinės šiuolaikinio meno parodos „Trys pasauliai viename“ („3
worlds in 1“) dalyvių dėmesio. Tarp sveikintojų būta ir Irano
menininkų.
Naujosios kartos Irano dailininkas Hojatas Amani, uostamiestyje
pristatęs įspûdingą angelų paveikslų kolekciją, įkvėptas R.Treigio
kūrinių, Baroti galerijoje surengė dar neregėtą islamo kaligrafijos
akciją - baltus popieriaus lakštus margino arabeskas primenančiais
ornamentais ir dovanojo juos žiūrovams. Tai buvo ne abstraktūs
rašmenys, o sirų ištraukos iš Korano - musulmonams šventos knygos,
kurios originalas saugomas septintajame danguje po Dievo sostu.
„Kiekvienas šiame pasaulyje dorai gyvenantis ir dirbantis kūrėjas gali
tapti angelu ir nužengti į Rojų“, - teigė H.Amani, vieną kaligrafijos
darbą su islamo šventraščio faksimile padovanojęs ir R.Treigiui
