Šiemetė mugė buvo surengta per rekordiškai trumpą laiką – vos tris mėnesius. Tačiau ne tik Lietuvos, bet ir užsienio galerininkai teigė atvykę ne tik užmegzti naujų kontaktų, bet ir parduoti savo pristatomų kūrėjų darbų.
Atrodo, kad jų viltys pildosi. Vakar buvo nupirktas lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus darbas iš garsiojo ciklo, kuriame užfiksuota prancūzų filosofo Jeano Paulio Sartre’o viešnagė Lietuvoje.
Fotografija – išsimokėtinai
Galerininkas iš Berlyno Walteris Bischoffas prisipažino, kad šiemet į mugę atvežė gerokai pigesnių darbų.
„Baltijos šalių meno rinka man buvo visai nežinoma, todėl užpernykštis sprendimas atvežti labai garsių menininkų darbus nepasiteisino.
Tačiau negaliu pasakyti, kad šiemet mugėje pristatomų darbų kokybė prastesnė.
Tiesiog jų autoriai mažiau žinomi, todėl galime pasiūlyti publikai priimtinesnes kainas”, – teigė galerininkas.
Kad tokia strategija teisinga, liudija ir tai, jog pirmasis mugės sandoris įvyko būtent jo galerijos stende. Meno istorikė iš Leipcigo už 4000 litų įsigijo A.Sutkaus fotografiją. Su galerininku ji susitarė dėl pirkimo išsimokėtinai. Avansas sumokamas iš karto, o vėliau per kelis kartus – visa suma.
Nors A.Sutkaus kūrinių kaina Vakarų meno rinkoje yra 2000 eurų ir daugiau, Vilniuje parduodami darbai atspausti ant plastiko skaitmeninės spaudos būdu, todėl yra gerokai pigesni.
Prieš mėnesį iš tos pačios Vokietijos galerijos lietuvių fotomenininko darbą „Maratonas Universiteto gatvėje” nusipirko žinomas Jungtinės Karalystės dainininkas ir kompozitorius Eltonas Johnas.
Daugelio užsienio ir lietuvių autorių kūriniai šių metų mugėje parduodami specialiomis mugės kainomis – net keliais tūkstančiais litų pigiau.
Štai garsiosios „Krantinės arkos” („Vamzdžio”) autoriaus Vlado Urbanavičiaus darbas siūlomas už 3 tūkstančius litų, o populiarios vidurinės kartos tapytojos Sigitos Maslauskaitės darbus „Lietuvos aido” galerija parduoda už 6 tūkstančius litų.
Nebūtina kelti kainų
Danijos galerininkas Dennisas Nande prisipažino, kad antrą kartą atvykti į Vilniaus meno mugę jį paskatino noras surasti daugiau įdomių autorių savo galerijai.
Net ir per ekonominį sunkmetį nebankrutavęs galerininkas įsitikinęs, kad parduoti gerų lietuvių tapytojų darbus Danijoje nėra sunku dėl to, jog menininkai pernelyg nekelia kainų.
„Daugelis mano klientų, įsigiję vieną Vilmanto Marcinkevičiaus darbą, po kiek laiko ateina ir išsirenka antrą, trečią. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie Vytautą Tomaševičių. Visai neseniai atradau puikius Lino Liandzbergio peizažus.
Tiesa, mes su žmona ne tik konsultuojame pirkėjus, bet ir rengiame specialias edukacines programas, po kurių pirkimas visuomet padidėja”, – pasakojo D.Nande.
Jau pirmąją mugės dieną jis apžiūrėjo ne tik visą ekspoziciją, bet ir Henriko Natalevičiaus tapybos darbų kolekciją.
Kad „ArtVilnius” – ne įprasta paroda, o mugė, iš kurios kiekvienas lankytojas gali išeiti su kūriniu rankose, primena prie pagrindinio įėjimo įrengtas „Pradedančiojo kolekcininko” stendas. Jame visų darbų kainos neviršija 350 litų.
Vos už keletą šimtų litų galima įsigyti net tokių kūrinių, kurių autoriai – lietuvių dailės klasikai Kazimiera Zimblytė ar Algirdas Petrulis. Arba žinomos grafikės Nijolė Šaltenytė, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Lida Dubauskienė.
Pigiausi darbai – japonų
„Pradedančiojo kolekcininko” stende nuolat būriuojasi žmonės. Ne vienas prašo rezervuoti vieną ar kitą darbą.
Tačiau kol pirkėjas rimtai neapsisprendžia, raudonieji taškai, kuriais pažymimas nupirktas kūrinys, neklijuojami.
Daugelio mugės lankytojų nuostabai, vieni pigiausi darbų – Tokijo galerijos „Nroom Artspace” stende. Čia miniatiūrinę skulptūrėlę galima įsigyti vos už 150 litų. Piešiniai ir tapyba taip pat nelabai brangūs – po du ar tris tūkstančius litų.
„Jei jau atėjai į mugę, būtina ką nors įsigyti”, – juokavo japonų stende studentės, visai rimtai aptarinėdamos patikusius darbus.
Nuotrauka su žvaigžde
„Būtinai nusifotografuokite su Jimi Hendrixu ar Bobu Dylanu”, – juokais kvietė Rygos „Birkenfelds” galerijos savininkas Tomas Zvirbulis, stebėdamas, kaip įdėmiai publika tyrinėja šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje nufotografuotas žvaigždes. Jų autorius – Niujorke gyvenantis latvių fotografas Ulvis Albertas.
Šalia garsenybių galerijos galima pamatyti ir kitą žymiausią šio kūrėjo ciklą – „Pokerio veidai”. Jame užfiksuotos akimirkos, kai garsiausi pokerio lošėjai bando nuslėpti, kokias kortas turi rankose. Arba atvirai džiūgauja sėdėdami prie didžiulės banknotų krūvos.
Mugėje parduodami šio autoriaus albumai – puiki dovana įvairiausiomis progomis. Tuo tarpu visai netoliese Kauno fotografijos galerijos pristatomus Aleksandro Macijausko ar pastaraisiais metais Vakaruose išpopuliarėjusio Rimaldo Vikšraičio darbus kažin ar net menotyrininkai ryžtųsi pasikabinti ant sienos. Žinoma, jei į Vilniaus mugę užsuktų rimti muziejininkai, jie tikrai galėtų susidomėti.
Tapyba tampa avangardu
„Aš visą gyvenimą rengiau akcijas, o pastaraisiais metais pastebėjau, kad sugrįžti prie tapybos, paimti į rankas ne videokamerą, o teptuką šiais laikais reikia dar daugiau drąsos”, – savo kūrybos vingius aiškino Kazachstano dailininkas Kanatas Ibragimovas, kurį pristatė Almatos galerija ULAR.
Jo paveiksluose – „kazachų laimės” interpretacijos. Vienoje – JAV prezidentas Barackas Obama su šiuolaikine kazachų mergina naftos bokštų fone.
Pasak menininko, Lietuvoje jis nepajutęs tokio laukinio kapitalizmo kaip savo gimtinėje. Mat iš naftos ir dujų turtus susikrovę jo kraštiečiai perka ne tik brangias vakarietiškas mašinas, bet ir garsių dailininkų darbus Niujorko ar Londono aukcionuose, todėl šalies meno rinka vis dar menka.
Tapybos mėgėjus šiųmetė mugė išties lepina. Ir tuos, kuriems prie širdies naujasis realizmas, ir tuos, kurie linkę prie abstrakcijos.
Neatsitiktinai geriausia parodos menininke išrinkta latvių tapytoja Barbara Gailė, nurungusi lietuvę Laimą Drazdauskaitę. B.Gailės abstrakčių darbų ciklą pristato žinoma Rygos galerija „Alma”.
Ši galerija pretendavo ir į geriausios užsienio galerijos ekspozicijos nominaciją, tačiau ji atiteko baltarusiams – „Galerijai Y” iš Minsko.
Įdomu, kad nors mugės rengėjai stengėsi pristatyti kuo daugiau jaunų lietuvių menininkų, lankytojai nesunkiai suranda kelią ir į lietuvių išeivijos dailininkų kūrinius siūlančias „Kunstkameros” bei „Žalio vėjo” galerijas.
Čia už keliolika tūkstančių litų galima įsigyti žinomo Niujorko tapytojo Kęstučio Zapkaus kūrinių, o šiuo metu Nacionalinėje galerijoje pristatomo Arbit Blato darbą – už 35 tūkst. litų.
Parodų rūmuose – plati meno panorama
II tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius” vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo” liepos 13–17 dienomis. Tai vienintelė meno mugė Baltijos šalyse.
Mugėje 66 galerijos iš 17 pasaulio šalių pristato beveik 300 menininkų darbus.
Pagrindinis mugės tikslas – parodyti plačią šiuolaikinio meno galerijų panoramą, pristatyti geriausius menininkus, jų darbus. Programoje – diskusijos apie aukcionus ir meną regionuose, edukaciniai renginiai.
„Litexpo” paviljono erdvėse ir prieigose veikia jaunųjų menininkų skulptūrų, objektų ir instaliacijų paroda.
Paskelbtos geriausios galerijos ir kūrėjai
Geriausia Lietuvos galerijos ekspozicija pripažinta Druskininkų galerijos „Sofa” ekspozicija, kurioje pristatytos V.Giliaus fotografijos ir T.Vosyliaus videoprojekcija.
Geriausia užsienio galerijos ekspozicija įvardyta baltarusių „Galerija Y” iš Minsko.
Geriausia menininke tapo tapytoja B.Gailė, kurią pristatė Rygos galerija „Alma”.
Geriausias jaunasis Lietuvos menininkas – L.Blažiūnas (Utenos kultūros centro galerija).
Geriausias jaunasis užsienio menininkas – Timas van Tuilas (Olandijos galerija „De Compagnie”).
Geriausias papildomos mugės programos kūrėjas – skulptorius R.Milkintas.