Lietuvos dailėje daugiau nėra tokių kūrinių, kaip bažnyčios šiaurinės sienos vėlyvosios gotikos tapyba, sukurta XVI a. pradžioje. Restauratoriai sako, kad tokia didelė freska - retenybė. Šiemet restauruota apie 400 kvadratinių metrų sieninės tapybos ir kiek mažiau lieka nerestauruota.
„Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno sienų tapybos restauravimo darbai dėl jų meninės ir kultūrinės vertės pagrįstai gali būti laikomi šalies restauratorių vizitine kortele“, - LTV laidai „Panorama“ teigė restauravimo darbų vadovas Algirdas Juozas Pilipavičius.
Anuomet buvo įprasta, kad pranciškonų bažnyčias puošdavo patys vienuoliai, tačiau freskos meninis lygis, A. J. Pilipavičiaus teigimu, rodo, kad ją tapė profesionalus dailininkas, vadovaudamasis Vakarų Europos meno tradicijomis.
Restauruojant šias freskas, kur vaizduojamos šv. Pranciškaus gyvenimo scenos, vadovas buvo nuvykęs į Italiją palyginti, kaip Pranciškaus gyvenimą tapė jo metraštininku vadinamas dailininkas Džotas (Giotto), ir atrado, kad vaizdavimo būdas labai panašus.
Kaip dar vieną išskirtinumą restauratorius įvardija gotikinius skliautus, kurie buvo itin blogos būklės.
„Gotikiniai skliautai yra dekoruoti. Kiekvienas skliauto fragmentas turi vis kitą dekorą. Nėra nieko pasikartojančio, monotoniško, viskas originalu, rodo, kad meistrai buvo itin aukšto lygio“, - sako A.J.Pilipavičius.
Restauracija vyksta nuolat konsultuojantis su menotyrininkais, todėl didelių netikėtumų restauruojant nebuvo. Kadangi bažnyčioje persipina keli kultūriniai sluoksniai, todėl, anot vadovo, svarbu gerai žinoti ir įvertinti, kuris vertingesnis ir kurį reikia atidengti.
„Mes išskiriame čia tris pagrindinius etapus - gotika, renesansas ir barokas, o paskui, kai XVIII a. antroje pusėje buvo uždažyta, ant tapybos guli 10-15 sluoksnių užtapymai“, - sako A.J.Pilipavičius.
Pasak viso projekto vadovo architekto Roberto Zilinsko, šis restauravimo etapas prasidėjo prieš dvejus metus, darbai vykdomi ne tik bažnyčioje, bet ir visame ansamblyje. Šį etapą ketinama baigti šiemet.
Bendra projekto vertė - beveik 8 mln. litų, didžiąją sumos dalį skiria Europos Sąjungos struktūriniai fondai, likusią - Lietuvos Vyriausybė.