Erdviose parodų salės patalpose gausu skirtingų dailės rūšių kūrinių. Tačiau čia tapyba, grafika, tekstilė, skulptūra ir keramika susilieja į darnų lietuviško meno chaosą. Tarp parodos eksponatų galima rasti žymiausių Lietuvos menininkų darbų. Tai išraiškingo kolorito Algirdo Petrulio ir Augustino Savicko tapyba, siurrealistine atmosfera alsuojančios Algirdo Griškevičiaus kompozicijos ar postmodernistinės lietuvių dailės kūrėjų Eimučio Markūno ir Laisvydės Balčiūtės darbai.
Lietuvos dailininkų sąjungos kilnojamųjų dailės kolekcijų tradicija gyvuoja jau septintus metus. O ši paroda jau trečioji. Pagrindiniai jos akcentai yra valstybės ir meno kūrėjo santykis, valstybės vaidmuo, remiant menininkų kūrybą bei nacionalinės dailės raida ir aktualios tendencijos.
Mintis surengti parodą, kurios autoriai būtų gavę kokį nors svarbų valstybės apdovanojimą, kilo jos kuratorei Eglei Bertašienei, Lietuvos dailininkų sąjungai minint 75 metų veiklos sukaktį:
„Dar nebuvo Lietuvoje tokios kūrėjų organizacijos, kuri būtų surengusi bendrą apdovanotų savo sąjungos narių parodą. Be to, nebuvo retrospektyviai peržvelgtos ir visos sąjungos narių gautos nominacijos. O dabar pagaminome aukso garbės lentą, kurioje užrašytos visos sąjungos narių pavardės ir jų gauti apdovanojimai. Labai svarbu ir tai, kad parodose dar nebuvo gvildenta valstybės ir meno kūrėjo santykių problematika.“
Parodos kuratorė teigė tiesiog sėdusi rašyti daugybės laiškų sąjungos nariams, juose aiškiai išdėstydama savo tikslus ir norus. Ji prie parodos kūrimo kvietė prisijungti menininkus, apdovanotus Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Vyriausybės kultūros ir meno premija, Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu ar medaliu bei kitais valstybės apdovanojimais. Deja, į jos šauksmą atsiliepė ne visi. Tačiau E.Bertašienė itin džiaugėsi, kad, padedant artimiesiems ir vaikams, pavyko surinkti ir menininkų, kurių jau netekome, darbus.
„Ši paroda-kolekcija yra labai įdomi keliais aspektais. Pirma, ji nagrinėja kūrėjo ir valstybės santykį, kuris šiandienos pasaulyje yra ypač aktualus. Juk patys neretai ieškome atsakymo į klausimą, ar kūrėjas iš viso yra svarbus valstybei. Nors niekas nėra tikras, koks tas atsakymas, menininkui skirtą valstybinį apdovanojimą, sudaro ir solidi pinigų suma, kuri jam tampa savotiška parama ir paskata. Kai kurie dailininkai, kurių darbai eksponuojami šioje parodoje, apdovanojimus yra gavę ir seniau, dar prieš dešimtmetį. Todėl praėjus tam tikram metų skaičiui, jau galime adekvačiai įvertinti, ar tas apdovanojimas menininkui padėjo tolimesnėje jo kūryboje,“ – parodą įvertino Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Eugenijus Nalevaika.
Nors kūrėjai nėra labiausiai gerbiami visuomenės nariai, o kultūra po truputį tampa prabangos preke, negalima vienbalsiai teigti, kad Lietuvos menininkai lieka visiškai neįvertinti. Apdovanojimų, įteiktų dailininkų sąjungos nariams apimtys atspindi ne tokią apverktiną padėtį. Vien Lietuvos nacionaline meno ir kultūros premija yra apdovanoti apie 40 dailininkų sąjungos narių, Vyriausybės kultūros ir meno premija – daugiau nei 30, o Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinais ir medaliais – virš 50 menininkų.
„Mes tikrai turime kuo didžiuotis. Šią kolekciją rodėme labai daug kam, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Daugelį kolekcijų pirma veržiamasi išvežti parodyti už Lietuvos ribų. Tačiau su šia kolekcija yra kiek kitaip. Pirmiausia, norėjome ją parodyti saviems“, – džiaugėsi Eglė Bertašienė.
Dailėtyrinkės Kristinos Stančienės nuomone, parodoje pateikiama kartų, meninės išraiškos ir stilistikos įvairovė leis parodos lankytojams suvokti ne tik pastarųjų kelių dešimtmečių Lietuvos dailės tendencijas, įvertinti realybės transformacijas kūriniuose, bet ir sužinoti, kokie buvo vertinimo kriterijai, profesionaliems meno kūrėjams įteikiant garbingus valstybės apdovanojimus.
Todėl kokią lietingą vasaros popietę nepasibodėkite kultūros ir, užuot vartę žymiausių Lietuvos dailininkų meno albumus, apsilankykite parodoje patys. Gal rasite atsakymą į retorinį klausimą – ar kūrėjas yra svarbus valstybei?