E.G.Bogdanienė atsivežė maišą veltinių ir vilnos. Vaikai mokėsi iškirpti iš veltinio žuvies formas, po to adatomis kūrė kiekvienas savo žuvelę: su akimis, šypsenomis ir spalvingais žvynais.
Jaunučiams menininkams taip patiko veltinių vėlimas, kad jų nenugąsdino net skausmas, kai netyčia adata patekdavo ne į vilną, o į pirštuką. Kantriausi savo „seminarą“ baigė kurdami veltines vizitines korteles – ant kai kurių žuvų ar tiesiog vilnos skiaučių buvo išvingiuoti vilnoniai dalyvių vardai.
Populiarioji Nomeda padalijo vaikams akrilo dažus ir paragino piešti ant balto „Ramybės“ suolo. Norinčiųjų dailinti suolą gėlėmis, namais, pabaisomis ir savo vardais buvo tiek daug, kad su teptukais teko spraustis tarp konkurentų. Nieko baisaus – netrukus buvo atneštas antras suolas. Nomeda piešė drauge su būriu savo mokinukų, o šie dažė jos išpieštą šunį, kvietė nusifotografuoti prie išraityto fantastinio kirmino. O dažais netyčia sutepta suknelė mergytei taps suvenyru, primenančiu, kad šią vasarą ji piešė su „ponia Marčėnaite“.
Visa tai vyko meniškoje „Ramybės“ galerijos apsuptyje, tarp N.Marčėnaitės keramikos, Mariaus Jonučio tapybos, E.G.Bogdanienės ir jos kolegės Jolantos Vazalinskienės parodos „Krizės atostogos“. Šios parodos galerijoje pradėjo veikti nuo penktadienio. Vytauto gatvėje esanti „Ramybė“ – kavinė, kultūros centras ir galerija. Tai vardas, traukiantis įinteligentiškus Palangos poilsiautojus. Kaip per parodos atidarymą pasakė E.G.Bogdanienė, „Ramybė“ Palangai reiškia maždaug tą patį, ką Londonui modernaus meno galerija „Tate“ arba Pont Neuf tiltas Paryžiui.
Vaikų ištapyti suolai dabar stovi prie įėjimo į „Ramybės“ galeriją ir vilioja užeiti į „Menų ir maisto kiemą“.