„Man sakė: „Atvažiuok, nusiimk parodą“. Ir tiek. Nesitikėjau, kad čia
tiek žmonių susirinks“, - kalbėjo žinomas fotomenininkas, Marijampolėje
demonstravęs parodą „LDK atspindžiai“.
Marijampoliečiai nepraleido progos susitikti su įdomiais darbais
garsėjančiu fotografu, Sūduvos sostinei prisistatančiu pirmą kartą.
A.Aleksandravičius papasakojo, kaip rinkosi objektus šiai parodai,
kokias emocijas išgyveno juos fotografuodamas Baltarusijoje.
„LDK atspindžiai“ gimė per du 2009-ųjų metų rudens mėnesius, nuvažiuota
bemaž 6 tūkstančiai kilometrų.
„Baltarusija man padarė įspūdį. Tai labai tvarkinga šalis - nemačiau
nei šiukšlių, nei policijos keliuose. Baltarusijoje net kaimo keliukai
asfaltuoti“, - prisiminė menininkas.
Ne ką mažesnį įspūdį menininkui paliko ir prisilietimas prie senosios
Lietuvos istorijos: „Supratau, jog LDK laikai buvo klestėjimo metas.
Pavyzdžiui, prie Alšėnų pilies anuomet buvo iškasti du dirbtiniai
ežerai, kurių dugnas buvo išklotas plytelėmis“.
A.Aleksandravičius teigė, jog stengėsi fiksuoti tai, kas Lietuvos
kunigaikštystei buvo svarbu XIII-XIV a.
Fotomeninkas sakė, jog šis ciklas dar turės tęsinį: „Ketinu vykti į
Ukrainą“.
Be to, A.Aleksandravičius marijampoliečiams papasakojo, kaip kūrė žymių
žmonių portretus Lietuvoje bei Kazachstane; kokių gudrybių imasi, kai
reikia, kad fotografuojamas asmuo užsimirštų, atsipalaiduotų ir
nepozuotų.
Panevėžietis menininkas neslėpė savo nuomonės apie Kazachstano kolegų
darbus: „Šios šalies fotografų lygis man įspūdžio nepadarė. Jų darbai -
atvirukų lygio“.
A.Aleksandravičius pernelyg neprieštaravo marijampoliečių pageidavimui,
jog į Sūduvos sostinę, kurią ne tik Lietuvoje garsina fotomenininkai
Kazimieras Linkevičius, Romas Linionis, kitais metais būtų atvežta jo
kurta žymių žmonių portretų paroda.
Įdomiu fotomenininko ir jo gerbėjų dialogu virtusį parodos uždarymą
paįvairino vingrios dūdmaišio melodijos.
Marijampolės kunigaikščio Vytenio bataliono dūdmaišininkas Juozas
Slaboda pasakojo, jog dūdmaišio gimimo istorija skaičiuojama nuo
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikų.
Šiuo instrumentu buvo grojama pilyse bei dvaruose.
„Jis ėmė nykti Jakaterinos II-osios laikais. Tuomet buvo išleistas
įsakas, jog grojantieji dūdmaišiais privalo mokėti mokesčius“, -
pasakojo J.Slaboda, grojantis Baltarusijos meistrų gamintu dūdmaišiu.