„M.K.Čiurlioniui skirti kvarteto koncertai vyksta tik privačių rėmėjų dėka”, – neslėpė Čiurlionio styginių kvarteto violončelininkas 64 metų Saulius Lipčius.
Iš kuklių M.K.Čiurlionio metų valstybinės programos lėšų ansambliui nubyra trupiniai. O Nacionalinė filharmonija negali sumokėti savo artistams net dienpinigių gastrolėse – jos visai veiklai paliktas tik dešimtadalis ankstesnių lėšų.
Muzikų kelionės iš valstybės biudžeto apmokamos nebent per valstybinius vizitus.
Skatina išlaidauti
Prieš porą dienų Čiurlionio kvartetas grįžo iš M.K.Čiurlioniui skirtų gastrolių Kroatijoje. Ansamblis surengė koncertus Zagrebo ir Splito festivaliuose. Juose vilniečiai ne tik griežė M.K.Čiurlionį, bet ir rodė publikai vaizdo projekcijas su menininko paveikslais, nuotraukomis.
Daugiausia lėšų šiam lietuvių genijui pristatyti atseikėjo bendrovė „Žemaitijos pienas”.
Pirmą kartą Čiurlionio kvarteto praktikoje rėmėjas koncerto metu pristatė ir savo produkciją. Zagrebe klausytojai per renginio pertrauką sudorojo įspūdingą kalną kietojo sūrio.
„Žemaitijos pienas” puikiai pasireklamavo, – įsitikinęs S.Lipčius. – Būtų smagu, jei ir kitos įmonės pasektų šios bendrovės pavyzdžiu.”
Surasti projektų rėmėjų – nuolatinis kvarteto artistų galvos skausmas.
„Kad bent ta simboliška valstybės parama būtų skiriama anksčiau, – svajojo S.Lipčius. – Tuomet kelionių bilietus pirktume iš anksto ir gerokai pigesnius, o paskutinę akimirką jie kartais pabrangsta šešeriopai.”
Artistas apgailestavo, kad palikti beveik be finansavimo muzikantai taip yra skatinami išlaidauti.
Pasiūlė nepažįstamasis
Nepaisant sudėtingų aplinkybių, Čiurlionio kvartetas jau pagrojo apie 30 žymiajam lietuvių klasikui skirtų koncertų. „Pasiūlėme daugeliui bendrovių prisidėti prie M.K.Čiurlionio metų projekto ir kai kurios atsiliepė”, – džiaugėsi S.Lipčius.
Pats projektas atsirado iš patriotizmo.
Idėją kvartetui pasiūlė į muzikantų studiją Nacionalinėje filharmonijoje atėjęs nepažįstamas žmogus – iki tol daugiausia su vaizduojamojo meno kūrėjais dirbęs Tomas Ivanauskas.
Jis pats ir ėmė ieškoti vietų kvarteto koncertams, juos organizuoti, rūpintis reikiama aparatūra projekcijoms ir net vežioti muzikantus. T.Ivanauskas tai daro iš idėjos.
„Norime apvažiuoti su M.K.Čiurlioniui skirta programa mažiausius Lietuvos miestelius ir kaimus”, – kalbėjo S.Lipčius.
Tiesa, pagroti per metus šimtą koncertų nepavyks – tai neįmanoma dėl kitų kvarteto darbų, bet apie 70 muzikantai pagros.
Kvarteto entuziazmo nenuslopino valdininkų abejingumas.
Dar kai nebuvo krizės, Kultūros ministerija be žodžių atmetė M.K.Čiurlionio jubiliejui kvarteto sumanytą projektą, kuriam jau buvo gautos ir salės svarbiausiuose M.K.Čiurlionio gyvenimo miestuose.
Patys sau vadybininkai
„Dabar viskas yra nuvertinta. Tai negali tęstis amžinai. Laukiame geresnių laikų”, – neprarado ūpo Čiurlionio kvarteto veteranas S.Lipčius.
Pasak jo, estų kultūrininkus krizė paveikė kur kas mažiau nei lietuvius.
„Per pastaruosius penketą metų šią liepą jau trečią kartą grojome D.Oistracho festivalyje Estijoje – galėjome tik stebėtis, kaip puikiai jie sukasi.
Niekas neverkšlena dėl krizės – jie džiaugiasi galimybe gauti pinigų iš Europos Sąjungos fondų”, – pasakojo S.Lipčius.
Jo manymu, varganus atlyginimus gaunantys lietuvių valdininkai pajunta stimulą išlupinėti europines lėšas tik tada, kai turi iš to asmeninės naudos.
Taigi kvartetas įprato pats rūpintis ir vadybos reikalais.
„Badu nemirštame, idėjų turime, programa veja programą”, – kalbėjo S.Lipčius. Vien šią vasarą Čiurlionio kvartetas pagrojo daugybę skirtingų programų Belgijoje, Vokietijoje, įrašė kompaktinį diską.
Dabar ansamblis rengia naują pluoštą kūrinių mušamųjų festivaliui Trakuose, jo laukia pasirodymai Lietuvos pajūryje.
Šį šeštadienį kvartetas pristatys M.K.Čiurlioniui skirtą programą Lietuvos muzikų rėmimo fondo festivalyje Druskininkuose. Lietuvos ambasados užsienyje šįmet dar padės M.K.Čiurlionį ansambliui pristatyti Lisabonoje, trijuose Kinijos miestuose, Paryžiuje.