Likus dešimčiai dienų iki L.Freudo mirties Lucy pirmąsyk apsilankė savo tėvo namuose Londone. Būtent juose liepos 20 dieną mirė garsiausiu ir brangiausiu britų tapytoju neretai pavadinamas L.Freudas – jam buvo 88 metai.
Kopdama karaliaus Jurgio laikų elegantiško namo laiptais ir apžiūrinėdama ant baltų sienų kabančius nematytus paveikslus Lucy suprato, kiek mažai ji žino apie savo tėvą.
Visą gyvenimą Lucy troško sužinoti, iš ko paveldėjo žalsvai melsvas akis ir meninį talentą. Bet didžiąją gyvenimo dalį tėvas jai buvo neprieinamas. Paskutinįsyk L.Freudą ji buvo mačiusi tik prieš 15 metų. Neabejotina, kad šis susitikimas pakeitė 49 metų Lucy gyvenimą.
Buvo sulysęs ir išvargęs
„Kai įžengiau į miegamąjį, mane tiesiog sukrėtė, koks sulysęs ir išvargęs, silpnas ir ligotas buvo mano tėtis. Kovodama su jauduliu stengiausi būti linksma ir guvi.
Kvaila, bet pirmas dalykas, kurį pasakiau, buvo: „Labas, tėti, matyt, lankytojai pas tave eina vienas po kito.” Jis atsakė: „Ne.” Tada aš pradėjau nesustodama čiauškėti.
Žinoma, neklausiau, kur jis buvo, kai man jo labiausiai reikėjo, ir nesakiau, kad labai jo pasiilgau. Kalbėjau, kad jo nesmerkiu ir ant jo nepykstu”, – britų dienraščiui „The Daily Mail” pasakojo Lucy.
Pasak Lucy, tėvas staiga ištarė: „Noriu, kad žinotum, jog aš – didžiulis savanaudis. Todėl ir esu vienas.” „Aš suprantu tave. Tu toks turėjai būti dėl meno”, – pabandė nuraminti tėvą Lucy.
Neabejotina, kad net praėjus daugeliui metų po L.Freudo mirties jo išraiškingi portretai, kuriuose pavaizduoti ne tik jo artimieji, bet ir tokios garsenybės kaip Kate Moss ir Jerry Hall, bus vadinami vienais įspūdingiausių Didžiojoje Britanijoje nutapytų paveikslų.
Garsėjo meilės romanais
Šiaip ar taip, kaip ir daugelis talentingų menininkų, L.Freudas garsėjo ir nepasotinamu apetitu moterims. Neatrodo, kad tapytojas sąmoningai siekė sužeisti vaikus, kuriuos pagimdė jo meilužės, bet akivaizdu, jog jam beveik nerūpėjo jų auklėjimas.
Tik keli L.Freudo palikuoniai jį vadino tėvu, o dar mažiau žinojo jo telefono numerį. Kai kurie jų galimybę susipažinti su savo tėvu pelnė tik tada, kai sutiko nuogi pozuoti jo paveikslams.
Lucy su savo broliais Paulu ir Davidu bei seserimi Jane ilgą laiką buvo žinomi kaip „pamiršti Freudai”.
Skirtingai nei garsesni L.Freudo vaikai, tokie kaip mados dizainerė Bella ir rašytoja Esther, jie niekada viešai nebuvo priskiriami dinastijai, kurią pradėjo L.Freudo senelis, psichoanalizės tėvas Sigmundas Freudas.
Idilę sugriovė neištikimybė
Lucy buvo praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje užsiliepsnojusio L.Freudo aistringo romano su Katherine McAdam vaisius.
1952 metais jaunasis dailininkas išsiskyrė su savo pirmąja žmona Kitty Garman ir užmezgė romaną su K.McAdam, kuri studijavo madą Šv.Martyno koledže. Jame kartkartėmis apsilankydavo ir L.Freudas – jis čia lankė piešimo pamokas.
„Mama ir tėtis beprotiškai įsimylėjo. Jie apsigyveno Noting Hile. Tačiau netrukus vienas po kito ėmė gimti vaikai. Įsivyravo įtampa”, – pasakojo Lucy.
Meilė baigėsi, kai K.McAdam sužinojo, kad L.Freudas eina į pasimatymus. Naivią tradicinių pažiūrų merginą pribloškė, kad per „naktinius tapybos seansus” jos mylimasis iš tiesų būdavo su kitomis moterimis.
1953 m. L.Freudas vedė Caroline Blackwood.
„Kai mama sužinojo apie nuolatinę L.Freudo neištikimybę, ji paprasčiausiai pabėgo nuo jo.
Pasiėmė mus, vaikus, po pažastimi ir pabėgo. Man tuomet buvo 10 metų”, – kalbėjo Lucy.
Nepaisant to, Lucy teigė iki šiol nejaučianti pykčio L.Freudui. „Niekada net nepagalvojau, kad Lucianas mus metė. Jis visada buvo mano tėvas.
Galų gale juk mama jį paliko. Ji daugiau negalėjo kentėti. Aš visada žinojau, kad mano tėvas – garsus menininkas. Mama tai nuolatos mums kartodavo. Tiesiog vaikystėje mes jo negalėjome matyti – toks gyvenimas”, – kalbėjo Lucy.
L.Freudo dukra prisimena, kaip vaikystėje ji ropodavo tėvo link stengdamasi atkreipti jo dėmesį. Šiuo požiūriu niekas nepasikeitė iki pat tėvo mirties.
L.Freudas net nesiteikė apsilankyti jos vestuvėse, nors buvo kviestas.
Nusprendė pasikeisti pavardę
Lucy išbandė įvairias specialybes, bet ilgainiui nugalėjo trauka menui. Talentas tapyti, kurį ji visada turėjo, galiausiai tapo per stiprus, kad būtų ignoruojamas. Lucy įstojo į Vimbldono meno koledžą. „Tik koledže aš supratau, koks garsus buvo mano tėvas”, – prisipažino ji.
„Aš nutapiau portretą. Dėstytojas pastebėjo, kad jis nepaprastai panašus į L.Freudo portretus. Pareiškiau, kad L.Freudas – mano tėvas.
Dėstytojas iš pradžių nepatikėjo”, – prisimena Lucy.
Būtent tada Lucy McAdam nusprendė pasikeisti pavardę į Freud. Jos potėpiai iš tiesų labai panašūs į tėvo, bet ji pastaruoju metu tapo ne portretus, o labiau abstrakčius paveikslus, kad niekas jos kūrybos nelygintų su L.Freudo.
Tačiau Lucy ne iš vieno žmogaus girdėjo, kad jos veido bruožai labai panašūs į tėvo.
Paskutinis susitikimas
Visai neseniai jos brolis Davidas sužinojo, kad L.Freudas sunkiai serga. Vieną vakarą Esther Freud paskambino ir paklausė, ar Lucy norėtų aplankyti savo tėvą. Ji panoro, nors nežinojo, ar po tiek metų turės jam ką pasakyti.
„Tėtis gulėjo lovoje tai prarasdamas, tai vėl atgaudamas sąmonę. Aš laikiau jį už rankos. Paklausiau, ar jam ką nors skauda. Jis atsakė, kad ne.
Aš jam papasakojau, kad įsimylėjau prancūzą kino režisierių, su kuriuo netrukus susitiksiu Paryžiuje. Jo akys sužibo. Atrodo, jam patiko romantiškoji mano istorija.
Jis paprašė, kad ateičiau pas jį, kai sugrįšiu iš Paryžiaus.
Prižadėjau, bet mes abu žinojome, kad taip nebus”, – pasakojo Lucy.
Tada Lucy tėvui parodė savo ir jos dviejų sūnų iš ankstesnės santuokos nuotrauką. Jis skvarbiu žvilgsniu pažvelgė į ją ir paprašė, kad Lucy jam padovanotų tą nuotrauką.
„Kadangi tėvas anksčiau niekada to nėra prašęs, pakišau nuotrauką po pagalve.
Tačiau tėvas paprašė, jog nuotrauką pastatyčiau taip, kad jis galėtų matyti mano sūnus.
Jis net ir prieš mirtį nebuvo praradęs smalsumo ir gilaus, analitiško žvilgsnio, kuriuo visada pasižymėjo. Savo tėvą noriu prisiminti būtent tokį”, – „The Daily Mail” kalbėjo Lucy.
Tapė ir besilaukiančias garsenybes
Psichoanalizės pradininko Sigmundo Freudo anūkas Lucianas Freudas gimė 1922 m. Berlyne (Vokietija). 1933 m. su šeima emigravo į Londoną. Po šešerių metų L.Freudui buvo suteikta Didžiosios Britanijos pilietybė.
L.Freudas mokėsi Centrinėje meno mokykloje Londone, kur išgarsėjo savo keistu elgesiu, o ne piešėjo talentu. 1941 m. kelis mėnesius tarnavo prekybos laivyno jūreiviu. 1942–1943 m. studijavo Londono universiteto Goldsmithso koledže.
1944 m. surengė pirmąją personalinę parodą. 1954 m. Venecijos bienalėje aštuoniolika jo darbų buvo parodyta Didžiosios Britanijos paviljone. Pats dailininkas norėjo parodyti visai ne tuos darbus, kuriuos bienalei atrinko kuratoriai, tad įsiplieskė didžiulis konfliktas.
Nuo 1950 m. tapė portretus ir aktus – dažniausiai šeimos narių ir draugų. Taip pat sukūrė besilaukiančių modelių Kate Moss ir Jerry Hall aktus, nutapė karalienės Elizabeth II portretą. Sukūrė daugybę savo autoportretų. Pavyzdžiui, 1993 m. save nutapė kaip nuogą senį, užsimojusį teptuku lyg ginklu.
Dar būdamas gyvas pelnė brangiausio pasaulyje dailininko vardą. Prieš dvejus metus Niujorko „Christie’s” aukcione jo paveikslas „Mieganti socialinė darbuotoja” buvo parduotas už 33,6 milijono JAV dolerių. Kalbama, kad jį savo draugei D.Žukovai nupirko rusų milijardierius R.Abramovičius.
Kritikų manymu, niūrų požiūrį į žmogų L.Freudas paveldėjo iš vokiško „Naujojo daiktiškumo” atstovų, be to, viešėdamas Paryžiuje lankėsi pas tapytoją P.Picasso ir skulptorių A.Giacometti, kurie garsėjo eksperimentais, susijusiais su žmogaus kūno deformacijomis.
L.Freudas ne tik dėl paveikslų kolorito, bet ir dėl nežmoniško darbingumo dažnai lyginamas su italų tapytoju Tizianu.
Šeiminis gyvenimas
L.Freudo šeiminis gyvenimas buvo netradicinis ir komplikuotas. Jis buvo mažiausiai 13 vaikų tėvas, nors jų galėjo būti ir daugiau – pasak gandų, net apie 40. Tad niekas nenustebtų, jei netrukus atsirastų ir daugiau norinčiųjų pretenduoti į maždaug 125 milijonų svarų sterlingų vertės turtą, kurį paliko L.Freudas.
Po romano su Lorna Garman, tarpukario Londono bohemiškosios Blumsberio grupės atstove, L.Freudas vedė jos dukterėčią Kitty Garman, skulptoriaus Jacobo ir KathleenEpsteinų dukterį. Su ja L.Freudas susilaukė dviejų dukrų – Annie ir Annabel. Pora išsiskyrė po ketverių metų.
Vėliau L.Freudas vedė rašytoją ir aktorę Caroline Blackwood. Kartu praleido penkerius metus, bet vaikų nesusilaukė.
Rašytoja Bernardine Coverley L.Freudui pagimdė dvi dukras – Bellą Freud, kuri tapo mados dizainere, ir Esther Freud, kuri tapo rašytoja.
Su savo meiluže ir buvusia mokine Suzy Boyt L.Freudas susilaukė keturių dukrų – Ali, Rose, Isobel ir Susie. Tapytoja Celia Paul jam pagimdė sūnų Franką.
2004 m. britų laikraštis „Sunday Times” atskleidė, kad mados dizainerė Katherine McAdam nuo L.Freudo pagimdė keturis vaikus – Paulą, Lucy, Jane ir Davidą. Jie buvo pavadinti „pamirštaisiais Freudais”.
Taigi šiuo metu žinoma, kad L.Freudas turėjo 13 vaikų. Įdomu tai, kad trys jų – Lucy, Bella ir Isobel – gimė tais pačiais 1961 metais.