Antrojoje Vilniaus Senamiestyje plakančioje širdyje, Rotušėje, vakar oficialiai atidarytas „Summer Literary Seminars“ projektas. Tai didžiausia pasaulyje tarptautinė nepriklausoma literatūros programa, rašytojų ir poetų dirbtuvės. Prieš pat atidarymo ceremoniją salėje vienas per kitą kalbėjosi ir juokėsi žmonės. Kiek besidairiau ir stengiausi klausytis – skambėjo tik anglų kalba. Rotušė virto savotišku tautų katilu, kur be jokių ribų bendravo absoliučiai skirtingi žmonės. Tie, kurie atvyko patirti kažką nauja ir neįprasta į tokį miestą kaip Vilnius – istorijos ir kultūrų kryžkelę.
Prieš dalyviams atvykstant į Lietuvos sostinę, jiems buvo piešiamas Vilniaus kaip ypatingo miesto paveikslas. „Vilnius yra tobulas fonas literatūros seminarui. Būdamas kultūrų kryžkele, per amžius jis sukaupė itin turtingą ir daugiasluoksnę praeitį, kuri atsispindi kintančioje miesto architektūroje ir įdomiuose gyventojuose. Vilnius atitinka ir dar vieną mums labai svarbų kriterijų – tai nėra miestas muziejus. Vilnius – miestas su šviesia ateitimi ir turtinga, kartais audringa, patirtimi. Žvelgiant iš visiškai praktinės pusės, Vilnius turi pranašumą, nes yra kompaktiškas ir įveikiamas vien vaikščiojimu. Taip pat jis gali pasiūlyti visus globalaus miesto patogumus, pateikdamas tai išskirtiniu būdu. Tai – įkvėpimas kiekvienam kūrėjui.“
„Summer Literary Seminars“ steigėjas ir idėjinis vadas Mikhailas Iosselas renginį pradėjo tokiais žodžiais: „Pirmoji mūsų organizacijos programa 1993 m. buvo pristatyta Sankt Peterburge. O šiandien skelbiu 19 mūsų organizacijos istorijoje literatūrinės programos pradžią. Šiemet vasaros literatūriniai seminarai vyks Lietuvoje, čia juos rengiame jau antrą kartą. Būtent Lietuvą pasirinkome todėl, kad ši šalis yra nuostabiai graži, pilna paslėptų reikšmių, vienatvės ir mūsų pačių. Mano nuomone, Vilnius yra labai ypatinga vieta dėl keleto priežasčių. Tai yra vieta, kuri buvo atsidūrusi daugybės nepalankių aplinkybių sūkuryje ir išgyveno ypač sunkiais istorijos vingiuose kilusias problemas. Šiandien čia yra šiuolaikinės Europos miestas. Šalis, kuri išgyvena metamorfozę iš Sovietų eros žengdama į Europą. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų programa nuo kitų panašaus pobūdžio programų skiriasi tuo, kad mus visada traukia tokios vietos, kurios yra transformacijoje. Vietos, turtingos savo nedosnia istorija. Būtent tokia mums atrodo Lietuva.“
Per ateinančias dvi savaites seminaro dalyvių laukia įtemptos kūrybinės dirbtuvės, kurias ves žymūs Šiaurės Amerikos rašytojai. Siekiama, kad „Summer Literary Seminars“ dalyviai prisipildytų kūrybinės energijos, susidūrę su šia kunkuliuojančia ir energinga kultūrine aplinka. Jiems bus suteikta galimybė susipažinti ir su ypač populiariais bei nuošalesniais kitos kultūros menininkais. Taip pat dalyviai patys galės atskleisti nuolat kintančio gyvenimo kasdienybę: Sovietinės praeities absurdą greta dabartinės Rytų Europos ir užsispyrusias mažos Baltijos pakrantės valstybės pastangas išlikti.
Šiemet „Summer Literary Seminars“ prisijungs Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo šimto metų sukakties paminėjimo. Šis rašytojas gyveno ir mokėsi Vilniuje prieš II pasaulinį karą. Nors po to daugelį metų jis gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vilnius iki jo dienų pabaigos liko rašytojo kūryboje ir širdyje. Todėl šia proga, seminarų organizatoriai prisijungti ir atvykti į Vilnių pakvietė ir tuos, kurie buvo šio literatūros giganto draugai gyvenimo Amerikoje laikotarpiu.
Vieną iš projekto dienų dalyviams ekskursiją po Vilnių pažadėjo Kanadoje gyvenantis mokslininkas Laimonas Briedis, savo atradimus apie Vilnių papasakojęs knygoje „Vilnius: City of Strangers“ (liet. „Vilnius savas ir svetimas“). Dėl šios priežasties atidarymo ceremonijos metu jis buvo įpareigotas susirinkusiesiems atsakyti į vieną klausimą. Kodėl Vilnius?
„Jau ne kartą minėta tai, kad Vilnius yra geografinis Europos centras. Žinoma, tai nėra visatos centras, bet tai bent yra viduryje kažko, ką laikome vientisu. Iš tikrųjų, labai sunku paaiškinti, kodėl būtent Vilnius buvo pasirinktas kaip vieta literatūros seminarams vykti. Ir man sudėtinga rasti tokius visiems suprantamus žodžius, kurie atsakytų į šį klausimą. Todėl apie Vilnių galiu kalbėti tik iš savo asmeninės patirties. Aš Vilnių regiu kaip apsėdimą, maniją. Dauguma žmonių čia atvyksta ir išvyksta. Nieko ypatinga. Tačiau, kaip sakė žymus lenkų fotografas, fiksavęs Vilnių savo nuotraukose, Janas Bulhakas, „daug žmonių atvyksta į Vilnių ir palieka miestą, jo net nemėgdami. Tačiau, kai jie grįžta namo, perkrato į savo išgyvenimus, pažvelgia į Vilnių iš tolo, jie pajunta, kad yra įvilioti į jo pinkles.“ Jis taip pat teigė, jog „nuo Vilniaus neįmanoma pabėgti.“ Taigi, norite tikėkite, norite ne, bet – jūs visi neblogai čia įkliuvote,“ - kiek pokštaudamas, bet pats supančiotas Vilniaus dalinosi paslaptimi L. Briedis.
Anot Vilniaus tyrinėtojo ir rašytojo, Vilnius yra toks miestas, kuris tave pagauna ir jau nepaleidžia. Jis lyg virusas, kuris apsigyvena tavyje ir tu niekada negali žinoti, kada jis pasireikš. Apie jį galima kalbėti valandų valandas – bet svarbiau jį pajusti.
Pirmasis „Summer Literary Seminars“ renginys vyks jau rytoj – Vilniaus Mokytojų namuose. Ten vyks lietuvių poezijos skaitymai. Ausį ir širdį savo poezija džiugins arba piktins: Laurynas Katkus, Marius Burokas, Tomas Butkus ir Sonata Paliulytė. Jei nepamenate, kada paskutinį kartą buvote pasiklydę Vilniuje, gal vėlei vertėtų išsiruošti į pažintį su miestu?