Neringos žvejai Kopgalyje įsikūrusiam Lietuvos jūrų muziejui prieš 33 metus padovanojo sukiužusią medinę dorę. Auksarankiai meistrai pagal vienintelį išlikusį pavyzdį pastatė tokią pat naują valtį.
„Daug vargome restauruodami originalų kelių dešimtmečių senumo variklį – tokie jau nebegaminami. Atsarginių dalių teko ieškoti sendaikčių prekyvietėse”, – pasakojo muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Per Jūros šventę iškilmingai nuleista į vandenį dorė perplaukė Kuršių marias ir prisišvartavo Danės krantinėje, prie „Švyturio” menų doko. Laivas buvo pakrikštytas pagal jūreiviškus papročius, jam suteiktas naujas vardas – „Kopgalis”.
Dorės privalumais netrukus galės įsitikinti Jūrų muziejaus lankytojai ir turistai – sutvarkę laivo registravimo dokumentus muziejininkai rengs ekskursijas po Klaipėdos uosto akvatoriją.
Dorės pakeitė senovinius kurėnus – ąžuolines burvaltes, kuriomis Kuršių marių žvejai plaukiojo iki XX amžiaus vidurio.
Patogesnės medinės valtys su varikliais buvo skirtos žvejybai priekrantės vandenyse.
Žvejai greitai pamėgo dores. Sekliose Kuršmarių pakrantėse iš jų buvo patogu mesti ūdas su kabliukais, statyti tinklus karšiams ir ešeriams.
Dorėje užtekdavo vietos trims vyrams, tilpdavo iki keturių tonų laimikio.
Mažos grimzlės dorėmis dažniausiai žvejota pavasarį ir rudenį. Jos pasiekdavo iki 5 mazgų (maždaug 9 kilometrų per valandą) greitį, plaukdamos per užšalusias marias laužydavo plonesnį ledą. Dores žvejai nesunkiai išvilkdavo į smėlėtą krantą.
Dorės į Kuršių neriją pateko iš Rusijos – po Antrojo pasaulinio karo tokios valtys buvo gaminamos Archangelsko apylinkėse.
Dorių statybos paslapčių rusai išmoko iš Karelijos žvejų.
Sovietmečiu dorės buvo statomos Kriūkų (Šakių r.) įmonėje. Tarpukariu čia veikė baržų (Nemunu plaukiojusių krovininių laivų) statykla.
Laivą eksponuos po atviru dangumi
* Lietuvos jūrų muziejaus lankytojai autentiškus senuosius žvejų laivus gali išvysti ne ekspozicijų salėse, bet po atviru dangumi.
* Smiltynės pakrantėje įrengtoje laivų aikštelėje eksponuojamas medinis kurėnas, mažasis žvejybos traleris „Kolyma”, plieninis tralbotas.
* Didžiausias ir pats įspūdingiausias muziejaus eksponatas – Baltijos ir Šiaurės jūras raižęs vidutinis žvejybos traleris „Dubingiai”.
* Jūrų muziejus vienintelis šalyje turi nedidelę flotilę. Ją sudaro atstatyti tradiciniai žvejų laivai – kurėnas ir dorė.