Kasmet sukviečiantis įvairių šalių muzikologus, dailėtyrininkus ir menininkus renginys šiemet intrigavo tiek lietuviškomis „čiurlionianos“ įžvalgomis, tiek užsieniečių atradimais.
O pirmą kartą Druskininkuose viešėjusius svečius nustebino ir konferenciją apglėbusio Lietuvos muzikų rėmimo fondo festivalio „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ spalvinga programa.
Miestas nusiplovė gėdą
Turbūt nėra geresnio būdo įamžinti kūrėją, negu nuolat semiantis įkvėpimo iš jo darbų ir idėjų, kas jau 9-tus metus vyksta M.K.Čiurlioniui skirtame Druskininkų festivalyje. Juolab kad materialiai įrodyti M.K.Čiurlioniui pagarbą yra sudėtinga net klestinčiam kurortui.
Šiemet M.K.Čiurlionio studijų savaitės svečius prie menininko vaikystės namo, kur vyko koncertas ir parodos pristatymas, pasitiko daili lentelė. Ji nurodė, kad M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus šeimininkai yra Kultūros ministerija ir Kauno M.K.Čiurlionio muziejus. Panašu, kad Druskininkų savivaldybei tapo nebepakeliama gėda dėl niekaip nesuremontuojamo genijaus namo.
„Mes turime dar daug nuveikti, kad galėtume vadinti Druskininkus M.K.Čiurlionio miestu, - pripažino Druskininkų mero pavaduotoja Kristina Miškinienė. – Tam svarbu kurti ne tik kurortinius patogumus, bet ir ypatingą miesto aurą“.
Kaip tik tokią misiją ir atlieka M.K.Čiurlionio studijų savaitė, kviečianti ne tik į mokslines sesijas, bet ir į koncertus, parodas, kūrybos vakarus. Dar daugiau – ji plečia M.K.Čiurlionio pažinimo lauką daugeliu aspektų.
Netradicinės kūrybos paralelės
Danų dainininkė ir menotyrininkė Christine Marstrand M.K.Čiurlioniui skirtoje konferencijoje šiemet atskleidė įdomių paralelių tarp lietuvio ir jo amžininkų skandinavų kūrybos.
Tiesa, renginio svečiui meksikiečių kilmės muzikologui iš JAV Alejandro L.Madridui sukėlė tik ironišką šypseną danės pastaba apie šiaurietišką simfoninės poemos „Miške“ skambesį.
Pats A.Madridas įžvelgė panašumų tarp M.K.Čiurlionio ir meksikiečio Juliano Carillo muzikos. Pasirodo, lietuvių klasikas žavėjosi šio savo bendramokslio iš Leipcigo laikų kūriniais.
O prancūzų menotyrininkė iš Paryžiaus Sorbonos universiteto Nathalie Lorand atvėrė lietuviams menkai žinomą M.K.Čiurlionio traktavimo frankofoniškuose šaltiniuose lauką.
„Prancūzijoje daugelis dailininkų žino M.K.Čiurlionį“, - tvirtino N.Lorand. Ją pačią su lietuvio drobėmis ir piešiniais pirmasis prieš kelis dešimtmečius supažindino jos lenkų kilmės profesorius.
N.Lorand džiaugėsi Druskininkuose daug sužinojusi ir apie M.K.Čiurlionio muziką. „Prancūzijoje tai būtų neįmanoma“, - įsitikinusi menotyrininkė.
Naujos tyrimų erdvės
„Tik dabar, praėjus šimtmečiui po M.K.Čiurlionio mirties, mums atsiveria jo muzika“, - pareiškė konferencijoje bene daugiausia komplimentų sulaukęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorius muzikologas Rimantas Janeliauskas.
Jis atvėrė naują M.K.Čiurlionio tyrimų erdvę – gelminį jo muzikos etniškumą, dar laukiantį mokslininkų dėmesio.
Čiurlioniana pasistūmėjo ir kita netradicine kryptimi, kuri bando įteisinti M.K.Čiurlionį kaip savotišką Naujosios Vienos mokyklos kūrėjų pirmtaką. Atradimų šioje srityje padarė LMTA profesorė muzikologė Gražina Daunoravičienė.
„Vakarų muzikologai jokiu būdu nenori pripažinti, kad muzikas iš periferijos, kurios tuo metu nebuvo net pasaulio kultūros žemėlapyje, metė į „eterį“ idėjas, kurias vėliau išplėtojo Vienos modernistai.
Turime nustoti manyti, kad Viena yra centras, o visa kita – periferija. Idėjos tikrai sklando bendroje erdvėje – turint gerą anteną jas galima pagauti esant bet kur. M.K.Čiurlionis tą anteną turėjo“, - kalbėjo G.Daunoravičienė.
Idėjas padiktavo poreikiai
Liucija Stulgienė, Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė:
„Fondo lūkesčiai išsipildė su kaupu: Druskininkuose kaip lygiaverčiai partneriai M.K.Čiurlionio temomis su jo kūrybos žinovais lietuviais diskutuoja užsienio menotyrininkai, muzikologai, menininkai - šiemet pranešimus skaitė japonė, amerikietis, prancūzė, danė.
Nuo tada, kai pradėjome rengti M.K.Čiurlionio studijų savaitę, joje apsilankė lektoriai iš beveik 20 pasaulio šalių. Visi jie tęsia lietuvių klasiko populiarinimą savo kraštuose.
Kažin ar kas nors tikėjosi, kad iš Druskininkuose Fondo sumanytų jaunųjų smuikininkų meistriškumo kursų išaugs Smuiko muzikos šventė, iš jos – net kelis mėnesius trunkantis festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ su M.K.Čiurlionio studijų savaite.
Idėjas diktavo natūralūs kultūros poreikiai, o jas įgyvendinti reikėjo didelio Fondo komandos susitelkimo, gerų ryšių su Druskininkų savivaldybe, kultūros ir švietimo įstaigomis, verslo organizacijomis. Fondo rengiamą festivalį kurorte žino visi. Tik valstybė jį kažkodėl remia labai menkai“.