Uostamiesčio menininko Klaudijaus Pūdymo sukurta senovine Rytprūsių geležinkelininko uniforma vilkinčio barzdoto iešmininko figūra papuošė raudonplytį kultūros paveldo pastatą Salomėjos Nėries gatvėje.
XIX a. pabaigoje čia buvo įkurta pirmoji Klaipėdos krašte siaurojo geležinkelio stotis.
Įsigijęs apleistą pastatą klaipėdietis verslininkas Viktoras Kumpis nepagailėjo lėšų, kad istorinis pastatas būtų paverstas uostamiesčio transporto praeitį primenančiu restoranu „XIX amžius”.
„Norėjau, kad žmonės žinotų, iš kur per miestą į Dovilus, Klemiškę, Plikius, Pėžaičius driekėsi siauruko bėgiai, vėliau pakeisti elektrinių tramvajų linijomis.
Nuotaikinga žmogaus ūgio bronzinio iešmininko figūra galbūt padės atgaivinti praeities faktus”, – sakė V.Kumpis.
K.Pūdymo sukurta oraus, pasitikinčio savimi iešmininko skulptūra primena, kad jo darbas anais laikais buvo labai svarbus ir atsakingas. Rūstokas barzdylos, rankoje laikančio žibintą, žvilgsnis nukreiptas į kitapus gatvės geležinkelio stoties perone stovintį senovinį garvežį.
„Kurdamas šį darbą aš stengiausi atskleisti ne tiktai iešmininko išvaizdą, jo charakterio bruožus, bet ir praeities dvasią”, – kalbėjo ir daugiau išnykusių senųjų profesijų savo kūriniuose įamžinęs skulptorius.
Senamiestyje gerą nuotaiką skleidžia prie Biržos tilto ant namo stogo užkelta kita K.Pūdymo skulptūra „Kaminkrėtys”. Jis sukūrė dar vieną retro stiliaus skulptūrą „Fotografas”, kuri bus pastatyta uostamiesčio gatvėje.
Senosios Klaipėdos vaizdų nuotraukomis papuošto restorano „XIX amžius” virėjai stengsis gaivinti ir Klaipėdos krašto kulinarijos paveldą.
Svečiai čia jau gali paskanauti senųjų klaipėdiečių valgių – morkų pyrago, kavos skonio gėrimo kafijos, verdamos iš gilių ir miežių.
Klaipėdos gatvėmis dundėjo tramvajai
Rytprūsiuose neskubėta plėtoti geležinkelių tinklo, todėl Klaipėdos kraštas kurį laiką buvo atsilikęs nuo transporto pažangos.
Pirmasis geležinkelio ruožas Klaipėda–Bajorai įrengtas 1872 m. Po trejų metų, kai buvo nutiesta magistralė Klaipėda–Pagėgiai–Tilžė, kraštas įsiterpė į vadinamąją Rytų geležinkelio trasą.
Tuomet uostamiestyje iškilo iki šiol stovintis geltonplytis geležinkelio stoties pastatas. Iš čia iki carinės Rusijos pakraščiu vadintos Bajorų stoties (Kretingos r.) 1892 m. nutiestas platusis geležinkelis.
Klaipėdos krašto geležinkelių tiesimą finansavo ne tik Rytprūsių valdžios įkurtos bendrovės, bet ir jų dalininkais tapę ūkininkai.
Klaipėdą su priemiesčiais ir aplinkinėmis gyvenvietėmis jungė dvi siauruko atšakos, kurių po Antrojo pasaulinio karo irgi nebeliko.
Bronzinis iešmininkas primena dar vieną uostamiesčio įžymybę – 1901–1904 m. įrengtomis 11 kilometrų ilgio linijomis dundėjusius tramvajus. Jie keleivius ir krovinius vežiojo iki 1939 m.