Niujorko Naujajame muziejuje („The New Museum”) veikianti paroda „Ostalgia” pristato daugiau kaip 50 menininkų iš dvidešimties šalių.
Jos pavadinimas sudarytas iš dviejų žodžių – „ost”, išvertus iš vokiečių kalbos reiškiančio „rytus”, ir „nostalgija”.
Lietuvai parodoje atstovauja Deimanto Narkevičiaus ir Jono Meko videodarbai, kuriuos išskyrė ne vienas JAV meno kritikas.
Nuverstiems atsiranda pamaina
2004-aisiais D.Narkevičiaus sukurtas 8 minučių filmas „Kartą XX amžiuje” rodo Lietuvos televizijos archyvinę medžiagą, kurioje užfiksuotas Lenino paminklo nukėlimas Lukiškių aikštėje Vilniuje.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tiesiog archyviniai kadrai, geriau įsižiūrėjus matyti, kad jie rodomi atvirkštine tvarka. Tarsi Lenino paminklas būtų ne nuimamas, o pastatomas ant pjedestalo plojant žmonėms.
„Narkevičius taip sumontavo filmą, kad jo potekstė bylotų: kiekvienam nukeltam monumentui visada atsiras pamaina”, – aiškino meno kuratorė britė Becky Haghpanah-Shirwan.
Tuo tarpu meno kritikui Johnui Zeamanui pasirodė, kad atbula tvarka rodomi kadrai reiškia, jog praeities nereikia bijoti.
„Turbūt praėjo pakankamai laiko, kad tokie monumentai nebekeltų grėsmės ir juos būtų galima vertinti pagal tai, kaip jie pasakoja istoriją”, – rašo J.Zeamanas laikraštyje „The Record”.
Įkvėpė interviu su mokytojais
Kuratoriaus Massimiliano Gioni organizuota paroda neturi nei aiškios pradžios, nei pabaigos.
Darbai išdėlioti ne pagal kūrėjų geografiją ar įvykių chronologiją.
„Šios parodos esmė – eiti per istoriją taip, kaip grįžtama į asmeninius prisiminimus: šuoliuojant per laiką, neryškiai atkuriant įvykius, dėliojant fragmentus tai iš praeities, tai iš ateities”, – aiškino M.Gioni.
Jis daug metų brandino mintį apie didelę Rytų Europai skirtą parodą, bet galutinai prie šios idėjos pastūmėjo menininko Philo Collinso darbas „Marksizmas šiandien (prologas)”.
„Tai serija interviu su mokytojais iš buvusios Rytų Vokietijos.
Jaudinama psichologinė apybraiža apie pojūčius, kai tiesiog visas gyvenimas ir visa žmogaus vertybių sistema vieną dieną staiga visiškai ištrinama”, – pasakojo M.Gioni.
Filmavo ekraną, o ne įrašinėjo
Parodai „Ostalgia” kuratorius parinko Amerikos publikai nedaug sakančias meno asmenybes. Tarp jų tikrai žinomi čia yra tik vienas garsiausių Vokietijos vidurinės kartos atstovų Thomas Schutte ir Niujorke kuriantis Lietuvos avangardininkas J.Mekas.
Muziejuje nuolat sukami vaizdai iš 2008-aisiais pabaigto filmo „Lietuva ir SSRS žlugimas”, kurį menininkas nufilmavo savo namuose sėdėdamas prieš televizorių.
Užuot įrašinėjęs į vaizdajuostę Amerikos televizijų žinių laidas 1989–1991 metais, kai jose būdavo kalbama apie įvykius Lietuvoje, J.Mekas daugybę vakarų filmavo ekraną savo vaizdo kamera.
„Toks požiūris yra asmeniškesnis negu įrašyti laidas magnetofonu, – įsitikinęs J.Mekas. – Kritikai pabrėžia, kad man pavyko suasmeninti nuobodžiu stiliumi sukurtas televizijos žinias.”
„Lietuva ir SSRS žlugimas” vieną galerijų dalijasi su Rumunijos kūrėjos Irinos Boteos sukrečiamu videoprojektu.
Menininkė nufilmavo amerikiečius studentus, kurie nemokėdami rumunų kalbos atkūrė per televiziją rodytus įvykius, 1989-aisiais pasibaigusius Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceausescu sušaudymu.
Intymi tikrovė – nuotraukose
Kaip pabrėžė garsus „The New York Times” meno kritikas Hollandas Cotteris, sovietų laikais menininkai jautė kuriantys kažką tikrai teisingo, netgi herojiško, kai jų kūriniai buvo cenzūruojami.
Tai turėjo įtakos pogrindinės kultūros, skatinusios individualumą ir eksperimentus, raidai.
Cenzūros dažnai pavykdavo išvengti fotomenininkams, nes sovietai nuotraukų nelaikė rimtu menu.
Pavyzdžiui, vokietei Helgai Paris tai leido sukurti Rytų Vokietijoje neįtikėtinai atvirus gamyklos darbininkių portretus. Nors šios nuotraukos visiškai neatitiko idealaus proletarės modelio, valdžiai neužkliuvo.
Parodoje rodomi ir Sibire gimusio Nikolajaus Bacharevo darbai. Jis dirbo valstybinėje fotostudijoje vestuvių ir laidotuvių fotografu, o kai niekas nematė, fotografavo paprastus pusnuogius rusus paplūdimyje. Rezultatas – intymus, laužantis taisykles sovietinio gyvenimo atspindys.
Buvusios Sovietų Sąjungos gyventojai iš karto atpažintų žurnalo „Ogoniok” logotipą vienoje galerijų. Ukrainietis Sergejus Zarva šio populiaraus leidinio viršelius pavertė groteskiškomis grimasomis, iškraipęs tvarkingus garbingų politikų ir darbininkų portretus.
Rytų europiečiai – ant bangos
Niujorke pastaruoju metu menininkai iš Rytų Europos tampa madingi.
Net tik Naujasis muziejus, bet ir Moderniojo meno muziejus („MoMa”) šiuo metu rodo Ukrainos fotografo Boriso Michailovo parodą. „MoMa” neseniai eksponavo ir Lenkijos videomenininko Arturo Žmijewskio, Slovakijos konceptualisto Romano Ondako darbus.
„Šiuo metu jaučiama didelė susidomėjimo Rytų Europa banga. Pastarąjį kartą tai buvo madinga iš karto po pertvarkos”, – sakė Niujorko universiteto dėstytojas Rusijos šiuolaikinio meno specialistas Borisas Groysas.