„Tai požiūris iš dirbtinio žemės palydovo, kosminės stoties ar kokio nors kitokio tarpvisatinėje erdvėje skrendančio natūralaus ar dirbtinio kūno. Įdomu tai, kad žvelgdamas iš taip aukštai, menininkas paima „lupą“ (didinamąjį stiklą) ir tada žiūri. Vėliau tapo... Žodžiu – Beržiūno kūryboje yra sufokusuoti mūsų gimtojo rutulio fragmentai“, – taip apie R.Beržiūno tapybinius etiudus po vienos parodos rašė V.Poškus.
Daugiau nei prieš metus tapytojas parodą „Abstrakcijos“ surengė viešbučio koridoriuje. Šiemet beveik dvigubai daugiau jo darbų buvo pristatyta prekybos centro koridoriuje – parodoje „Cosmo“. Tuomet jo darbų koloritas tiesiog pulsavo mėlyna spalva. Kone mėlynavo. Šį kartą R.Beržiūnas apsilankiusiems parodė ir kitas savo palečių spalvas. Raudona, žalia bei geltona atsiskleidė jaunatviška gyvybe. Ne gana to, kad sienas papuošė beveik pusė per 5 metus nutapytų jo tapybos darbų, ši paroda yra pirmasis savotiškas brolių dialogas. Su R.Beržiūno darbais savotiškai polemizuoja šalia kabantys jo brolio Algio Beržiūno kūriniai.
A.Beržiūnas savo ekspozicijos dalį be jokių užuolankų pavadino – „NO ART“. Tačiau tai visai nereiškia, kad pateikiami darbai yra „menas“ arba „ne menas“. Pristatydamas save, draugų teigimu, ką tik karjerą pradėjęs tapytojas pasitelkia meno apibrėžimus iš įvairių enciklopedijų. „Encyclopedia Britannica“ bendriausia ir populiariąja prasme meną įvardina kaip „žmogaus kūrybinės veiklos grožinę-jutiminę išraišką“.
O tai A.Beržiūnui sukelia šypseną: „Meno negalima apibrėžti vienu sakiniu ar jo sustyguoti, pasakant, kad tai yra menas, o tai, nors tau ir patinka – nėra menas. Manau, kad menas yra absoliučiai subjektyvus dalykas. Pavyzdžiui, vieni žmonės, atėję į parodą, joje neranda nieko artima ar ypatinga, kai kiti tuo tarpu neatgauna žado iš susižavėjimo “
Pradedančiojo tapytojo mėgstamiausias paveikslas yra tamsių spalvų ir su rėkiančiu užrašu: „This is art“ (liet. Tai yra menas). Šitaip jis ironizuoja, sakydamas, kad tas paveikslas veikia lyg skandalingas plakatas.
„Erdvė, kurioje eksponuojame darbus, yra skirta masinei auditorijai. Dauguma gali praeiti pro šį mano darbą. Tačiau tie, kurie sustos, galbūt po žinutės, kurią skelbia paveikslas, norės padėti klaustuką, nustebę – ar tai yra menas? Gali atsirasti ir tokių, kurie regės tašką ar netgi šauktuką. Tiesiog noriu, kad nors vienam žmogui mano darbai sužadintų kokius nors jausmus“, - samprotavo jis.
Skirtingus darbus pristatyti vienoje erdvėje drąsu, bet šį kartą pasirodė esant nepavojinga. Abiejų brolių darbai itin skirtingi. Kai A.Beržiūnas žmonių viduje sėja klausimo „kas man yra menas?“ sėklą, R.Beržiūnas juos vilioja savo kosmine romantika. Jai sukurti jis naudoja įvairią ir netradicinę techniką: pats gaminasi dažus, į juos lyg magas įberdamas Nidos kopų smėlį ar Etnos ugnikalnio pelenus bei liekanus.
Jei vasara pasirodys itin darbinga, o jums knietės paliesti R.Beržiūno paveikslų kalveles ir įdubimus ar susipažinti su jo brolio kūryba, nepergyvenkite. Paroda, atidaryta 4–tajame prekybos centro Gedimino prospekte aukšte, veiks dar apie pusę metų.