Karjeros 35-metį mininti Vokietijos garsenybė, keturių „Grammy“ statulėlių laureatė rugpjūčio 29 d. pasirodys Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre su Pitsbergo simfoniniu orkestru (JAV), diriguojamu austro Manfredo Honecko.
Smuikininkė grieš nuo vaikystės ją lydintį Felixo Mendelssohno-Bartholdy Koncertą e-moll ir jai neseniai parašytą vokiečių kompozitoriaus Wolfgango Rihmo kūrinį „Lichtes Spiel“.
Pasiekė vaikystės tikslą
48 metų A.S.Mutter – viena retų muzikių, iš vunderkindės tapusi iškilia menininke, nuolat stebinančia užmojais ir staigmenomis.
Tiesa, prieš kelerius metus ji buvo pareiškusi baigianti karjerą. Tačiau greitai gerbėjai buvo nuraminti – smuikininkė patikino grosianti tol, kol sugebėsianti atskleisti muzikoje įdomių idėjų.
„Aš stengiuosi kaskart naujai prisiliesti prie kūrinio, persmelkti klausytojus jo dvasia. Tikro menininko tikslas yra perteikti publikai savo požiūrį, o tobula technika – tai savaime suprantamas dalykas“, - dėstė viename interviu A.S.Mutter.
Anne Sophie nuo vaikystės buvo tarsi apsėsta minties tapti muzikante. Puikiai grojo ir abu jos broliai, bet vienas tapo teisininku, o kitas – žurnalistu. Anne Sophie buvo aistringesnė už juos. Jau šešerių metų ji laimėjo savo pirmąjį konkursą, o 11-kos pradėjo koncertuoti. Mergaitę netgi atleido nuo pamokų mokykloje – ji turėjo tik išlaikyti egzaminus.
Būdama 13 metų A.S.Mutter sutiko savo „muzikos princą“ – legendinį dirigentą Herbertą von Karajaną, kuris pakvietė ją groti su Berlyno filharmonijos orkestru. 1976-aisiais smuikininkė debiutavo Liucernos festivalyje Šveicarijoje, o dar po metų įgrojo savo pirmus įrašus su H.von Karajano diriguojamu Berlyno filharmonijos orkestru.
Nuo tada smuikininkė padarė stulbinamą karjerą ir iki šiol yra viena labiausiai laukiamų pasaulio scenose bei geriausiai apmokamų instrumentininkių. Ji koncertuoja svarbiausiuose Europos, JAV ir Azijos muzikos centruose. Kūrinius jai rašo didieji nūdienos kompozitoriai, dedikavę smuikininkei jau beveik 20 opusų.
Garsai – kaip gėlės
„Smuikas man – nuostabiausias instrumentas, - prisipažino A.S.Mutter. – Jo iškalbos raiškumas ir tembrų paletė – beribiai. Laikydama rankose smuiką jaučiuosi visiškai laisva. Esu tarsi skulptorė, skaptuojanti smičiumi garso skulptūras. Garsas pražysta kaip gėlė, gali staiga pakeisti atspalvį ar nuvysti, bet aš vienu smičiaus palytėjimu grąžinu jam gyvenimą, spalvą, jėgą“.
Jau 27 metus Anne Sophie griežia 1710-ųjų Antonio Stradivariaus smuiku „Lord Dunn-Raven“. Jis, anot smuikininkės, kupinas paslapčių ir labai paslankus dinamiškai. Kitas A.S.Mutter priklausantis A.Stradivariaus smuikas – „Emiliani“ – jai mažiau patrauklus. Tačiau menininkė jokiu būdu nenori skirtis nė su vienu jų – vadina savo smuikus „mylimais sutuoktiniais“.
Anne Sophie patogiai jaustis scenoje padeda jos pamėgtos vienodo modelio berankovės Johno Galliano suknelės. Be to, smuiką ji priglaudžia tiesiai prie peties, kai kiti smuikininkai naudoja atramėles ar pagalvėles. Artistė išbandė ir elnio odą, bet jos taip pat atsisakė.
„Scenoje galiu pamiršti viską“, - neslėpė A.S.Mutter. Net kai turnė trunka tris savaites ir ji skrenda į 20-tą koncertą, netausoja savęs repeticijose. „Muzika mane įtraukia kaip verpetas: viskas arba nieko!“ – apibūdino savo būseną atlikėja.
Tačiau žurnalistų pavadinama tobulybe ji tik nusijuokia. „Aš esu tik smiltelė muzikos istorijoje. Nesu pasiekusi ir to, ko norėčiau. Galbūt dėl to, kad aš – aistringa svajotoja ir smalsi ieškotoja. Tačiau kiekvienas bandymas priartėti prie idealo yra nauja įdomi patirtis“.
Mėgsta senus medžius
Turbūt nė vienas A.S.Mutter paminėjimas neapsieina be komplimentų jos išvaizdai. „Mane kaip menininkę tai trikdo, - neslėpė smuikininkė. – Norėčiau, kad į mane būtų žiūrima kaip į rimtą kūrėją. Ilgi šviesūs plaukai neturi nieko bendro su scenos charizma“.
Talentu, grožiu, protu, draugyste su meno ir sporto pasaulio galingaisiais garsėjančiai artistei sunku išvengti spaudos dėmesio ir dėl sudėtingo šeimyninio gyvenimo, kuris yra glaudžiai susipynęs su A.S.Mutter karjera.
Smuikininkės pirmasis vyras buvo 27 metais už ją vyresnis H.von Karajano teisininkas, po šešerių santuokos metų miręs nuo vėžio. Su juo A.S.Mutter susilaukė dviejų vaikų – Arabellos ir Richardo.
Antrą kartą ji ištekėjo už 32 metais vyresnės garsenybės – dirigento, pianisto ir kompozitoriaus Andre Previno.
2006-aisiais pora išsiskyrė, bet ir toliau kuria kartu. A.S.Mutter šlovina A.Previno talentus. Šis rašo jai kūrinius. A.Previno smuiko koncertas „Anne Sophie“ pelnė A.S.Mutter „Grammy“ apdovanojimą.
„Aš neskirstau žmonių pagal amžių, mėgstu senus medžius ir žmones, kurie turi gyvenimo patirties, - taip smuikininkė atšovė žurnalui „Zeit“, paklausta apie potraukį senyviems vyriškiams. – Aišku, patirtis nebūtinai atitinka amžių. Tačiau neįprastas požiūris į gyvenimą ir tvirtos moralinės vertybės būdingesni vyresniems žmonėms negu 20-mečiams“.
Jaučiasi reikalinga
Anot A.S.Mutter, jos gyvenimo filosofijai didelė įtaką padarė vaikystėje ją pakrikštijęs kunigas, su kuriuo smuikininkę iki šiol sieja tvirtas ryšys.
„Mane gyvenime labiausiai įkvepia muzika ir žinojimas, kad galiu būti kažkam reikalinga, galiu padaryti pasaulį bet šiek tiek geresnį“, - atskleidė menininkė.
A.S.Mutter skiria daug energijos savo įkurtam fondui, kuris užsiima labdaringa veikla, muzikiniu švietimu, globoja jaunus smuiko talentus.
„Savanaudiška būtų kelti sau tik meninius tikslus. Muzika yra bendravimo, o ne savęs populiarinimo priemonė, - įsitikinusi A.S.Mutter. – Man nepatinka, kai profesija suabsoliutinama. Bent jau muziko profesija yra iš tų, kurios gali tarnauti žmonių poreikiams“.
Smuikininkė pridūrė pirmiausia esanti mama, o tik po to muzikantė. „Jau neprisimenu, kada gyvenimas sukosi apie mane. Kai mirė mano vaikų tėvas, turėjau viską suimti į savo rankas. Aš subrendau kaip žmogus ir kaip meninin
kė. Ir dabar niekam nenoriu perleisti atsakomybės ypač už savo kūrybinę veiklą“.
A.S.Mutter pati renkasi koncertų partnerius, sales, repertuarą. Ji brangina kiekvieną savo gyvenimo akimirką. „Nežadu sulėtinti tempo“, - patikino smuikininkė.
A.S.Mutter prizai ir garbės vardai
1994 – “Grammy“ už A.Bergo Koncertą smuikui, atliktą su Čikagos simfoniniu orkestru, diriguojamu J.Levine‘o.
1999 – „Grammy“ už K.Pendereckio Koncertą smuikui Nr.2, atliktą su Londono simfoniniu orkestru, diriguojamu K.Pendereckio.
2000 – „Grammy“ už L.van Beethoveno Smuiko sonatas, atliktas su pianistu L.Orkisu.
2001 – „Leoni Sonning Award“ (Danija).
2003 – H.von Karajano muzikos prizas (Vokietija).
2005 – “Grammy” už A.Previno Koncertą smuikui “Anne-Sophie”, atliktą su Bostono simfoniniu orkestru, diriguojamu A.Previno; “Ordre des Arts et des Lettres” (Prancūzija).
2006 – “Victoires de la Musique Classique” (Prancūzija).
2008 – “Ernst von Siemens Music Prize”; Mendelssohno prizas (Vokietija).
2009 – “Der Europäische St.-Ulrichs-Preis“ (Vokietija); „Cristóbal Gabarrón Award“ (JAV).
A.S.Mutter taip pat apdovanota Pirmojo laipsnio ordinu už nuopelnus Vokietijos Federalinei Respublikai, ordinais už nuopelnus Bavarijai bei Austrijos Respublikai, Prancūzijos garbės legiono ordinu. 2010 m. jai suteiktas Norvegijos technikos ir gamtos mokslų universiteto Trondheime garbės daktarės vardas.